Spalio 26 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad perdirbti mėsos gaminiai (rūkyta kiauliena, dešrelės, kumpis) sukelia, o raudona mėsa galbūt sukelia vėžį. Ar tai reiškia, kad jie yra tokie patys pavojingi kaip cigaretės ir alkoholis? PSO duomenimis perdirbta mėsa yra tokia pat pavojinga, kaip arsenikas ir asbestas. Tačiau tai ne vienintelis kaltininkas dėl vis dažniau pasaulyje diagnozuojamų vėžio atvejų. Kai kurių mokslininkų ir gydytojų duomenimis, didesnis priešas yra saldumynai, ypač šokoladas, o pats didžiausias – saiko nebuvimas.

 

"raudona mėsa"

Perdirbta mėsa – tai tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ir kitaip patobulinta, kad ilgiau išliktų šviežia ir būtų geresnio skonio. Tai kumpiai, įvairios dešros ir dešrelės, mėsos konservai. Didžiausią pavojų sveikatai kelia perdirbant mėsą naudojami skonio stiprikliai ir konservantai.

 

Perdirbtoje mėsoje yra natrio nitrito (E250) ir natrio nitrato (E251) – tai druskos, kurios padeda ilgiau išlaikyti gaminius šviežius. Patekę į organizmą šie konservantai virsta į nitritus, kur gali sudaryti junginius, vadinamus nitrozaminais. Nitrozaminai gali pažeisti žmogaus DNR. Be to, jie yra siejami su padidinta ūminės leukemijos rizika.

 

Nebūtina visai atsisakyti raudonos mėsos (jautienos, veršienos, kiaulienos, avienos, ėrienos, arklienos, ožkienos) ir perdirbtos mėsos gaminių, tačiau jų vartojimą reikėtų riboti. Pavyzdžiui, jei dabar per dieną suvalgomos 2 dešrelės, tai reikėtų jų suvalgyti tik 1. Jeigu suvalgomi 3 griežinėliai kumpio, tai jo suvartojimą reikėtų sumažinti iki 1 griežinėlio. Kumpį ar dešrą sumuštiniuose galima keisti vištiena, tunu arba kita žuvimi. Gaminant patiekalus su malta mėsa, rekomenduojama naudoti mažesnį kiekį mėsos ir daugiau daržovių. Jei norisi sočiau, galima dėti pupų, žirnių, lęšių ar kruopų.

 

Pasakyti, kiek tiksliai per dieną ar savaitę žmogui nepavojinga suvalgyti raudonos ir perdirbtos mėsos sunku. Visų pirma dėlto, kad tai kas didina vėžio riziką, nebūtinai jį ir sukelia. Žmogaus organizmą veikia daugiau nei vienas maisto produktas, kurį jis valgo ir dar daugybė dalykų, kuriuos jis daro. Taigi žmonės, kurie valgo daug daržovių ir vaisių turės mažesnę riziką susirgti vėžiu, tačiau tai nereiškia, kad jie tikrai juo nesusirgs. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra teigia, kad 50 g perdirbtos mėsos kasdien didina riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu net 18 %. 50 g – tai maždaug 3 griežinėliai kumpio. Jei kasdien suvalgoma po 100 g raudonos mėsos (maždaug du trečdalius kiaulienos kepsnio), rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu padidėja 17 %. Bent kol kas nėra tikslių rekomendacijų, kiek yra sveika suvalgyti mėsos per dieną.

 

Raudonoje mėsoje yra dvivalentės geležies jonų Fe2+, kurie įeina į hemoglobino sudėtį. Hemoglobinas – tai molekulė, kuri perneša deguonį iš plaučių į kitus kūno audinius. Jis yra gyvybiška svarbus organizmo vystymuisi ir normalioms ląstelių funkcijoms. Tačiau geležies perteklius gali pažeisti žarnyno gleivinę. Jau 2011 metais nustatyta, kad raudona mėsa skatina ikivėžinių darinių susidarymą žarnyne. Nors tiksli priežastis, kodėl taip nutinka, nėra aiški, bet, manoma, kad geležis iš mėsos pagreitina kancerogeninių junginių atsiradimo procesą organizme.

 

Kai mėsa yra kepama, skrudinama ar gruzdinama, ji yra veikiama aukštos temperatūros. Tai taip pat skatina kancerogeninių junginių susidarymą. Galima sakyti, kad didžiausia problema yra ta, kad žmonės nemoka ar nenori sveikai ruošti mėsą. Apdegusioje mėsoje susidaro junginiai, kurie sukelia storosios žarnos ląstelių mutacijas. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti iškylų lauke, tačiau mėsą ant grotelių reikėtų kepti taip, kad ji neapdegtų.

 

Vis dėlto nereikėtų raudonos ir perdirbtos mėsos paversti atpirkimo ožiu. Gydytojai teigia, kad raudonos mėsos atsisakymas skatina geležies stokos mažakraujystės atsiradimą. Didesnį pavojų kelia nesaikingas cukraus ir riebalų vartojimas. Taigi labiau vengti reikėtų ne mėsos, o šokolado ir kitų saldumynų. Tai, kad liesa raudona mėsa galėtų sukelti vėžį, pagrįstų įrodymų nėra, todėl nereikia kelti panikos. Svarbiausia nepamiršti, kad visur reikalingas saikas.

 

Kiti vėžio veiksniai: rūkymas, alkoholis, oro tarša, pesticidai 2,4-D, darbas naktimis ir t. t.

 

Daugiausiai raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių suvartojama JAV. Tačiau šie produktai dažnai atsiduria ir ant lietuvių stalų. Jau seniau įrodyta, kad perdirbta mėsa ne tik skatina vėžio ląstelių dauginimąsi, bet gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą. Raudona mėsa skatina ne tik žarnyno, bet ir kasos vėžio išsivystymą.