Dainininkes Kaili Minouk ir Šeril Krou, rašytoją Darją Doncovą, aktorę Kristiną Eplgeit sieja viena – visos jos sirgo krūties vėžiu ir sėkmingai įveikė ligą. Ne visoms taip pasiseka. Dažnai diagnozė krūties vėžys būna lemtinga. Kasmet nuo jo miršta gerokai daugiau moterų, negu žūsta per eismo įvykius. Jeigu krūties vėžys nustatomas laiku, šiuolaikinė medicina padeda jį įveikti. Deja, yra moterų, kurios labiau nerimauja dėl krūtų dydžio negu dėl gresiančių rimtų susirgimų.

 

Kas yra auglys?

Paprastai gyvo organizmo kūne ląstelės dauginasi tik tada, kai jų reikia. Sveika ląstelė bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta tam tikru biologiniu ritmu, užkoduotu jos branduolyje. Kartais ląstelės kurioje nors kūno vietoje pradeda daugintis nekontroliuojamai ir sudaro audinių sankaupą, vadinamą augliu. Jeigu ląstelės normalios, auglys vadinamas gerybiniu. Tačiau jeigu auglio ląstelės funkcionuoja kitaip negu įprasta, auglys vadinamas piktybiniu, arba vėžiu.

 

Rizikos grupė

Krūties vėžiu dažniau serga moterys, kurių giminaitės sirgo šia liga, kurios pirmą vaiką pagimdė vyresnės negu 30 metų arba neturi vaikų, neilgai maitino ar išvis nemaitino krūtimi, kurioms buvo atlikta abortų, tos, kurioms menstruacijos prasidėjo anksčiau negu 12 metų, o menopauzė – vėliau negu 55 metų.

Tikimybę susirgti krūties vėžiu didina nevėžiniai krūties, vėžiniai kitų organų susirgimai, skydliaukės sutrikimai, ilgai naudotos hormoninės kontraceptinės priemonės. Šia liga dažniau serga nesportuojančios, antsvorio turinčios moterys.

 

Būtina tikrintis

Bent kartą per mėnesį krūtis apsičiupinėkite prieš veidrodį. Tai itin patogu daryti prausiantis – muiluoti pirštai švelniau slysta oda. Jeigu užčiuopėte guzelį ar sukietėjimą, kreipkitės į gydytoją. Ne kiekvienas krūties darinys yra vėžinis, bet jį reikia ištirti. Prieš mėnesines atsirandantis, o vėliau išnykstantis mazgelis krūtyje paprastai yra mastopatija. Tai vienas dažniausių susirgimų, iš kurių gali išsivystyti vėžys. Todėl būtina atlikti išsamius tyrimus.

Vyresnėms negu 40 metų moterims kartą per metus patartina išsitirti mamografu. Taip užkirsite kelią galimoms ligoms. Ankstyvojoje stadijoje aptiktus onkologinius navikus lengviau išgydyti.

 

Kada verta sunerimti?

Krūties vėžio požymiai įvairūs. Kartais jų išvis nebūna, auglys aptinkamas profilaktiškai atliekant mamografiją.

Reikia pasitikrinti, jeigu:

● atsirado guzelis ar sukietėjimas krūtyje, pažastyje;

● pakito krūties dydis ar forma;

● iš spenelio bėga išskyros;

● paraudo, tapo skausminga krūtis ar spenelis.

 

Krūties vėžys nustatomas

Ultragarsu. Aparato skleidžiamos bangos, perėjusios per audinius, sukuria detalų krūties sandaros vaizdą.

Mamografu. Tai tam tikra rentgeno rūšis, padedanti sudaryti detalų krūties vaizdą. Jeigu reikia patikslinti gautus duomenis, gali būti skiriamas tyrimas ultragarsu.

Magnetiniu rezonansu. Tai kūno skenavimas elektromagnetinėmis bangomis ir rodmenų užrašymas kompiuteriu. Šį tyrimą siūloma atlikti moterims, kurios krūties vėžį gali būti paveldėjusios (magnetinis rezonansas jautresnis už mamografiją).

Biopsija. Specialia adata paimamas nedidelis audinio gabalėlis iš krūties dalies, keliančios įtarimų, ir ištiriamas mikroskopu.

 

Įdomūs faktai

● Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau negu 1 000 krūties vėžio atvejų.

● Tikimybė susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi.

● Lietuvoje ligonių kasos finansuoja 50–69 metų moterų krūtų profilaktinį tikrinimą mamografu.

● Mamografu piktybiniai augliai nustatomi 1 iš 200 moterų.

● Laiku nustačius krūties vėžį galima išgelbėti 90 % moterų. Ligą nustačius pirmoje stadijoje, pasveiksta 95 %, antroje – 85 %, trečioje – 50 %, ketvirtoje – 18 % moterų.

● Krūties vėžys sudaro 23 % visų moterų onkologinių ligų.

● Nors krūties vėžiu kasmet suserga vis daugiau moterų, mirtingumas nuo šios ligos mažėja.