Keista, bet tiesa: žmogaus organizmą sudaro daugiau bakterijų negu ląstelių. Vien žarnyne jų daugiau nei keli milijardai. Apskaičiuota, kad organizme jų net 10 kartų daugiau negu ląstelių. Jokioje kitoje kūno dalyje, įskaitant ir odą, nėra tiek daug bakterijų kaip žarnyne. Mokslininkai atlieka vis daugiau ir sudėtingesnių tyrimų, norėdami suprasti žarnyno mikroflorą arba mikrobiomą ir jo įtaką smegenims bei fiziniam kūnui.

 

bakterijos

Ko gero, didžiausią susidomėjimą mokslininkams kelia, kaip žarnyno mikroflora gali veikti psichinę sveikatą: mąstymą, jausmus, elgesį, neurologinių ligų atsiradimą ir vystymąsi. Daugybė ligų ir sutrikimų siejama su sutrikusia, pasikeitusia žarnyno mikroflora. Tačiau būtina pažymėti, kad ne visada neurologinius sutrikimus sukelia pasikeitusi žarnyno mikroflora arba mikrobiomas, nors iš mokslinių tyrimų taip gali pasirodyti.

 

Ar tiesa, kad žmonės yra labiau bakterijos negu kūnas? Daugybė naujausių mokslinių tyrimų įrodo, kad bakterijos, gyvenančios gyvų būtybių virškinamajame trakte, daro didžiulį poveikį visapusiškai sveikatai. Štai keletas fizinių ir psichinių ligų, kurių atsiradimą galima sieti su žarnyno mikrofloros arba mikrobiomo pusiausvyros sutrikimu:

 

Depresija – daugiau nei trečdalis pacientų, kenčiančių nuo depresijos turi „nesandarų žarnyną“ arba pralaidžią žarnyno gleivinę, pro kurią bakterijos gali patekti į kraujotaką.

 

Nerimo sutrikimai – įrodyta, kad prebiotikai gali turėti nerimą mažinantį ir depresiją slopinantį poveikį. Naudingųjų bakterijų vartojimas gali padėti teigiamai pakeisti būdą, kaip smegenys reaguoja į aplinką.

 

Šizofrenija – bandymai su pelėmis parodė, kad tų pelių, kurių žarnyne trūko gerųjų bakterijų, smegenų vystymasis buvo sutrikęs. Tačiau ši psichinė liga yra tokia sudėtinga ir daugiasluoksnė ir jos atsiradimo priežastys vis dar nėra iki gali išaiškintos.

 

Autizmas – pastebėta, kad autizmas atsiranda kartu su „nesandarių žarnų“ sindromu, dirgliosios žarnos sindromus ir kitais virškinamojo trakto sutrikimais.

 

Parkinsono liga – tyrimais įrodyta, kad žmonės, sergantys šia liga, turi kitokių žarnyno bakterijų nei sveikieji.

 

Nutukimas ir diabetas – daug tyrimų žarnyno mikrofloros nestabilumą sieja su nutukimu ir su juo susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.

 

Krono liga – manoma, kad tada, kai atsiranda ši liga, itin padaugėja tam tikrų žarnyno bakterijų kiekis. Jos sukelia netipinį imuninį atsaką.

 

Storosios žarnos vėžys – cukrumi mintančios bakterijos žarnyne, angliavandeniai gali sukelti šio vidaus organo vėžį. Labiausiai rizikuoja juo susirgti tie, kurie suvartoja kasdien labai daug angliavandenių.

 

Opinis kolitas – manoma, kad žarnyno mikrofloros sutrikimais gali būti opų atsiradimo priežastimi ir pasikartojimu.

 

Reumatoidinis artritas – tyrimais įrodytas ryšys tarp tam tikrų gerųjų bakterijų trūkumo, blogųjų bakterijų Provotella copri pertekliaus ir autoimuninės sąnarių ligos atsiradimo.

 

Dirgliosios žarnos sindromas – jį sukelia bakterijų perteklius plonosiose žarnose.

 

Manoma, kad žarnyne gyvena daugiau nei 5000 bakterijų rūšių. Jas galima suskirstyti į dvi svarbiausias grupes: gerosios ir blogosios bakterijos. Helicobakter Pylori – labiausiai paplitusi blogoji bakterija, sukelianti opas. Lactobacilli arba pieno rūgšties bakterijos – gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, gerosios bakterijos. Methanobrevibacter smithii arba metaną gaminančios archėjos – atsakingos už didžiosios dalies metano gamybą, blogosios bakterijos. Bifidobacteria arba Bifidobakterijos – gerosios bakterijos, gali padėti išgydyti daugelį žarnyno sutrikimų. Lactobacillus Helveticus – gerosios bakterijos, siejamos su sumažėjusiu nerimo jausmu ir depresija. Bifidobacterium Longum – gerosios bakterijos, taip pat siejamos su sumažėjusiu nerimo jausmu ir depresija.