Melas – kasdienė mūsų duona. Kuo geresni norime būti, tuo dažniau meluojame. Jeigu sakytume viską, ką galvojame, greitai susipyktume su draugais, kolegomis ir paprasčiausiai būtume atleisti iš darbo. Tačiau yra tokių melų, kurie gerokai graužia sąžinę, gadina nervus, širdį, netgi skrandį. Tad ar tikrai verta meluoti ir kaip tai atsiliepia mūsų sveikatai?

   

Mažos apgaulės

 

Amerikiečių tyrėja Bela DePaulo nustatė, kad visi žmonės meluoja vidutiniškai du tris kartus per dieną. Jeigu pokalbis trunka ilgiau negu 10 min., tikimybė pameluoti didėja. Laimei, dažniausiai meluojame ne siekdami ką nors apgauti, įskaudinti, bet tiesiog norėdami pasirodyti geresni. Dažnai „baltai“ meluojame siekdami pamaloninti kitus. Pavyzdžiui, sakome draugams, kad jie nusipirko labai gražias užuolaidas, nors iš tiesų manome, kad jos visiškai nedera prie bendro namų interjero. Negana to, kartais esame priversti meluoti dėl gero elgesio taisyklių. Tarkime, ką tik namuose susipykome su sutuoktiniu ir apšaukėme vaikus. Tačiau atėję į svečius nutaisome linksmą veidą ir pasakojame, kaip gerai jaučiamės bei smagiai gyvename. Galbūt tuo metu mums norisi šaukti iš nevilties, bet suvokdami, kad čia – ne vieta ir ne laikas, susitvardome ir tiesiog meluojame išsijuosę…

   

Paslaptys nuo artimųjų

 

Rimtas melas, galintis įskaudinti kitus asmenis, pasitaiko gerokai rečiau. Dažniausiai tiesa nuslepiama apie neištikimybę ir pinigus. Paradoksalu, bet rimčiausiai meluojame tiems, ką labiausiai mylime – sutuoktiniams ir tėvams. Mokslininkės DePaulo teigimu, taip yra dėl to, kad prieš juos mums yra labiausiai gėda. Artimieji turi susidarę apie mus tam tikrą įvaizdį, kurio nepateisinę jaučiamės juos išdavę. Būtent toks melas labiausiai ir kenkia sveikatai. Gėdinga paslaptis, ilgai laikoma savyje, gali sukelti žmogui netgi depresiją. Jau nekalbant apie sutrikusį miegą, apetito stoką ir apskritai dingusį gyvenimo džiaugsmą.

   

Akys neišduos!

 

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad melagius išduoda akys, esą apgaudinėdami jie suka akis į šalį. Iš tiesų tai tėra mitas arba greičiau nepatyrusių melagių bruožas. Dauguma žmonių tai žino, todėl specialiai stengiasi žiūrėti pašnekovui į akis. Išduoti juos gali nebent kūno kalba. Tačiau ir tai nepatikimas būdas melagiams prigauti. Pasirodo, meluoti yra įgimtas bruožas, paveldėtas dar iš pirmųjų protėvių. Apgaudinėti moka ir gyvūnai, tik jie tai daro veiksmais. Tikrieji melagiai pasitelkia smegenis ir kalbą. Tai geriausios priemonės „kabinti makaronus“ sau ir aplinkiniams. Beje, melas sau yra toks pats paplitęs kaip ir melas kitiems. Tik baisesnis jis tuo, kad dažnai tiesiogiai kenkia mūsų sveikatai. Juk mesti rūkyti ar laikytis dietos rytoj tikrai nepradėsite, o bėgioti per atostogas taip ir neprisiruošite… Ir tai tik nekalčiausi savęs apgaudinėjimai!

 

 

Stresas ir širdies ligos

 

Labiausiai nervinasi retai meluojantys žmonės. Tai išduoda jų akys, žvilgsnis, rankų judesiai ir pan. Meluojant jų organizme aktyvuojasi streso hormonai. Jeigu tuo metu prie meluojančiojo būtų prijungti specialūs aparatai, jie fiksuotų padažnėjusį kvėpavimą, padidėjusį širdies susitraukimų dažnį ir bendrą raumenų jautrumą. Kartu sulėtėja virškinamojo trakto veikla. Beje, būtent šios organizmo reakcijos ir stebimos atliekant tyrimą melo detektoriumi. Kartais tokia stresinė būsena nėra pavojinga. Tačiau nuolat išgyvenant panašų stresą, slepiantį baisią paslaptį, žmogų gali ištikti net insultas, širdies nepakankamumas arba kitos širdies ligos. Mažai tikėtina, kad kartą pamelavus ištiks infarktas. Tačiau akivaizdu – kuo daugiau meluosite ar ką nors slėpsite, tuo didesnė tikimybė rimtai susirgti.

   

Nauji įpročiai

 

Įdomu tai, kad kuo dažniau apgaudinėjame kitus, tuo lengviau tai darome. Geriausi melagiai yra išsilavinę, užimantys aukštesnę padėtį visuomenėje žmonės. Jie geba valdyti savo kūną, akis, geriau kuria ilgo pasakojimo reikalaujančius melus, prisimena, ką melavo anksčiau ir lyg niekur nieko tęsia išgalvotą istoriją. Vieno tyrimu metu buvo pakviesti 32 mokiniai ir suskirstyti į dvi grupes pagal jų mokymosi lygį, socialinį aktyvumą ir pan. Paaiškėjo, kad kur kas geriau meluoti sekėsi vyresniems, aktyvesniems ir socialiai pranašesniems vaikams. Tai rodo, kad melas, taip pat kaip ir įprotis, yra intelekto dalykas. Taigi gydytojai – tiek kardiologai, tiek psichiatrai – pataria ugdyti įprotį ne meluoti, o būti nuoširdiems. Kuo dažniau tokie būsite, teigia jie, tuo lengviau bus sakyti tiesą. Tai suteiks ramybės protui ir sveikatos kūnui.

   

Faktai ir įdomybės

 
  • Tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama mamoms. Melas joms pateisinamas kaip brangiausio žmogaus sveikatos saugojimas, nenoras pyktis ir pan. Dažnai tai vadinama šventu melu.
  • Apie 37 % žmonių mano, kad nuslėpti savo tikrąjį amžių nėra blogai.
  • Apie 65 % žmonių galvoja, kad melas, siekiant apsaugoti kito jausmus, pateisinamas.
  • Apie 91 % moterų teigia, kad kuo vyresnės jos tampa, tuo mažiau meluoja. Vyresnės damos sako tiesiog nematančios reikalo ką nors pagražinti.
  • Vyrai ir moterys meluoja vienodai dažnai.
  • Daugiausiai nuslepiama kalbant telefonu, mažiausiai – bendraujant internetu.
  • Melas gali būti ir rimta liga. Tokius asmenis dažnai vadiname nepataisomais arba patologiniais melagiais. Jie „makaronus kabina“ ne kartais, o praktiškai visada. Dažnai tai daro nesąmoningai, netgi tuomet, kai sakyti tiesą jiems patiems būtų palankiau ir dėl to gautų naudos. Šiems apgaudinėtojams gali prireikti ir gydytojų pagalbos.