Būnant poroje natūralu palaikyti vienas kitą, kai gerai ir kai blogai. Sveiki santykiai – tai tokie, kai žmonės myli vienas kitą ir palaiko besąlygiškai. Tai tokie santykiai dėl kurių galima atšaukti smagų vakarą su draugais ir pasilikti namie slaugyti gripu sergantį mylimąjį. Taip pat tokie, kai mylimasis gali nudirbti visus namų ruošos darbus, jeigu kitas iki išnaktų dirba prie svarbaus projekto. Tikriausiai visi, kurdami naujus santykius tikisi, kad antroji pusė dabar ir visada padės ir palaikys.

 

baltieji

Visa tai – idealūs santykiai. Realybė dažnai būna šiek tiek kitokia. Labai dažna situacija, kad vienas iš poros pernelyg įsijaučia į kilnaus riterio, blizgančiais baltais šarvais, vaidmenį. Psichologai tai vadina „baltojo riterio sindromu“. Amerikiečių psichoanalitikė Mary C. Lamia šį sindromą aiškina taip: „Baltojo riterio vienintelė misija yra išgelbėti kitą asmenį. Jis visiškai pasiaukoja, kad kompensuotų (ištaisytų) partnerio klaidas arba pakeltų jam nuotaiką, padėtų išspręsti finansinius sunkumus, darbo ir sveikatos problemas. Teigiama, kad polinkį į šį sindromą turintis asmuo nesąmoningai pasirinks labai pažeidžiamą partnerį, kad galėtų juo rūpintis ir santykiuose būtų labai ryškūs „gelbėtojo“ ir „išgelbėto žmogaus“ vaidmenys.

 

„Baltojo riterio sindromo kamuojamas žmogus nuolatos ir perdėtai jaudinasi dėl savo partnerio. Ar jis gerai jaučiasi naujajame darbe? Ar jam pavyks įveikti visus šeimoje kilsiančius sunkumus? Tikėjimas, kad kitas žmogus be patarimo ar įsikišimo pražus, verčia baltąjį riterį imtis greitų priemonių, kaip išspręsti problemas, net nepasitarus apie jas su tuo asmeniu, kuris, kaip jis mano, turi tų problemų“, – aiškino knygos apie baltojo riterio sindromą bendraautorė Marilyn J. Krieger.

 

„Baltasis riteris dažnai yra per daug empatiškas ir bando kontroliuoti partnerio poreikius, prieš tai jo neatsiklausęs“, – teigia psichoanalitikė Mary C. Lamia. Tai galėtų būti kaip maloni staigmena arba dovana, tačiau iš tikrųjų partneris paprastai reaguoja priešiškai ir jaučiasi blogai, būdamas skolingas baltajam riteriui. Jo partneris dažnai negali suprasti, kad baltasis riteris taip parodo savo meilę ir prisirišimą, kurio trūko vaikystėje.

 

Psichologų nuomone, baltieji riteriai aktyviai ieško tokių partnerių, kurie gyvenime turėtų labai daug problemų. Paprastai, kai tokį sutinka, jis būna atsidūręs labai keblioje padėtyje ir lengvai pažeidžiamas. Galbūt tas asmuo sunkiai serga ar ką tik neteko darbo, ar turi kokių nors kitų problemų. Baltojo riterio sindromą turintis asmuo nedelsiant pasistengs padaryti taip, kad partneris suprastų, kaip labai jis yra jam reikalingas ir niekuo nepakeičiamas. Jis atkakliai bandys pelnyti visas būsimojo gyvenimo partnerio simpatijas ir meilę. Iš pradžių viskas klostosi kaip nuostabi pasaka.

 

Tačiau vieną dieną blogasis gyvenimo periodas praeina, partneris atsigauna ir atsistoja ant kojų, o baltasis riteris pasijaučia niekam nereikalingas ir apleistas. Jis gali jaustis toks beviltiškas, kad net bandyti partnerį vėl sugrąžinti į tokią situaciją, kurioje jis buvo labai pažeidžiamas. Jis gali stengtis slopinti partnerį, pažeminti, pastatyti į vietą. Jeigu baltajam riteriui pavyks, jis ir toliau galės vaidinti gerąjį gelbėtoją.

 

Baltojo riterio savigarba labiausiai priklauso nuo to, kaip kiti jį pripažįsta ir nuo savo gelbėtojo vaidmens. Jis gali gerai jaustis tik tada, kai partneris yra duobėje. Savo vertę jis sustiprina padėdamas pažeidžiamam žmogui ir būdamas atsakingas už antrosios pusės sveikatą ir laimę. Neretai tai tampa tam tikra manija.

 

Tokie santykiai negali būti visaverčiai. Baltasis riteris nesąmoningai ir bet kokiais būdais sieks, kad partneris juo žavėtųsi ir dažnai prisipažintų meilę, manais už gerus darbus ir paslaugas. Stengdamasis įveikti pabaisą savo partnerio viduje, kuri esą neleidžia jam išsilaisvinti, jis iš tikrųjų kovoja su savo demonais. Tačiau iš tikrųjų jis jų neįveikia, tik įkalina savo geležiniuose šarvuose.

 

Psichologai išskiria daugybę baltųjų riterių tipų. Tikriausiai daugeliui viename ar kitame gyvenimo etape teks pabūti tuo baltuoju riteriu ir išgelbėti kažkokią auką. Tačiau labai svarbu neprarasti saiko, mokėti „pasveikusį“ žmogų paleisti ir kontroliuoti savo norą daryti gerus darbus, kai to niekas neprašo. Kažkam tie geri darbai gali pasirodyti visai negeri.

 

Turint įtarimų, kad elgesys tampa panašus į gelbėtojo, turint tokių savybių, reikia po truputį mokytis rūpintis savimi ir iškelti savo poreikius į pirmą vietą:

 
  • Pasistengti suprasti, kad noras išgelbėti partnerį, atspindi vidinį norą jaustis stipriems ir perkelti savo klaidas, pažeidžiamumą ir liūdesį į kitą asmenį.
  • Pažvelgti kitomis akimis į tai, kaip elgiamasi su partneriu. Pastangos, verčiančios kitą žmogų pasijausti blogai dėlto, kad kitas jaustųsi geriau, slepia nerimą ir nesėkmių baimę.
  • Kai kyla noras išspręsti kito žmogaus problemas, kai stebina partnerio elgesys, pasistengti prisiminti, kad žmogaus laimė priklauso ne nuo kitų žmonių, o savęs paties.