Manoma, kad egzistuoja ne viena, o daug visatų, kurios yra viena į kitą panašios. Šią teoriją tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad alternatyvių pasaulių egzistavimą galima pagrįsti remiantis kvantine fizika. Vienas šios idėjos šalininkų – garsus amerikiečių fizikas Fredʼas Alanʼas Wolfʼas. Pašnekovas įsitikinęs, kad visose alternatyviose visatose vyksta panašūs įvykiai ir galbūt gyvena mūsų kopijos. Tačiau, anot mokslininko, jokie, kad ir labai baisūs įvykiai, nutikę vienoje visatoje, negali paveikti gyvenimo kitose paralelinėse visatose. Taigi žmogui mirus šiame pasaulyje, jis greičiausiai toliau gyvena kituose.

 

?????????????????????

Kodėl susidomėjote fizika?

   

Fizika susižavėjau, kai man buvo 11 metų. Vieną popietę kine žiūrėjau dokumentinį filmą, atskleidžiantį pirmojo pasaulyje atominio sprogimo galią. Būtent jis ir pastūmėjo mane vėliau rinktis matematikos bei fizikos studijas. 1963 m. Kalifornijos universitete įgijau teorinės fizikos daktaro laipsnį ir pradėjau tyrinėti atmosferos dalelių elgesį įvykus branduoliniam sprogimui. Tuo laikotarpiu labai susidomėjau žmogaus sąmone, psichologija, fiziologija, mistiniais ir dvasiniais dalykais.

 

Ne visi fizikai palaiko idėją, kad paralelinės visatos egzistuoja. Ką apie tai manote?

 

Manau, kad jos iš tiesų egzistuoja. Tačiau yra tam tikrų kvantinės fizikos aiškinimų, kurie nepagrindžia paralelinių pasaulių egzistavimo galimybės.

 

Tačiau yra ir tokių aiškinimų, kurie šią galimybę įrodo?

 

Paprastai tariant, kvantinė fizika – tai itin mažų dalelių fizika, kuriai galioja kitokie dėsniai. Kvantinė fizika tyrinėja esmines pasaulio paslaptis – elementarios medžiagos ir energijos dvilypumą. Labai mažos dalelės, pavyzdžiui, elektronai arba neutronai, gali egzistuoti dvejopai, t. y. kaip bangos ir kaip itin maži fiziniai kūnai. Tai reiškia, kad kiekviena jų yra mažiausiai dviejose pozicijose vienu metu. Taigi ši teorija įrodo, kad tuo pat metu gali egzistuoti bent du paraleliniai pasauliai, visatos ar tiesiog alternatyvios galimybės. Tačiau priežastis, kodėl elementarios medžiagos dalelės elgiasi nepastoviai, vis dar nežinoma. Kvantinė fizika nėra iki galo suvokta ir pritaikyta praktikoje. Nepaisant to, kad kvantine teorija galima paaiškinti lazerių, mikroschemų, fotoelementų, branduolinių reaktorių, ilgo nuotolio kosminių ryšio prietaisų, tranzistorių ir daugybės kitų praktiškų dalykų veikimą, šiandien ji vis dar vertinama prieštaringai. Nors praėjo daugiau negu šimtas metų po jos sukūrimo, fizikai vis dar nesutaria, ką su šia teorija daryti. Dabar stengiamasi sujungti kvantinę fiziką ir reliatyvumo teoriją. Paralelinių visatų egzistavimas galėtų pagrįsti šių teorijų tikrumą, t. y. paaiškinti visas fizikos paslaptis.

 

Kas ir kada pirmasis užsiminė apie kelių visatų egzistavimą?

 

1957 m. Hughʼas Everettʼas III, Prinstono universiteto studentas, iškėlė radikalią mintį, kad į kvantinę mechaniką reikėtų žiūrėti itin rimtai. Ji teigia, kad dvi alternatyvos gali trukdyti viena kitai. Vadinasi, turi egzistuoti tuo pat metu. Abu pasirinkimai ar daugiau jų tikrai kur nors egzistuoja, tačiau kur? Galima sakyti, kad kiekviena skirtinga galimybė yra atskira dalelė, kuri egzistuoja atskirame pasaulyje. Tik vienas tokios dalelės variantas gali egzistuoti tame pačiame pasaulyje tuo pat metu. Taigi taip buvo iškelta paralelinių pasaulių egzistavimo galimybė.

 

Kiek yra alternatyvių pasaulių? Galbūt jų skaičius gali būti beribis?

 

Jų gali būti tiek, kiek egzistuoja skirtingų galimybių. Vietoje besisukančiai dalelei užtenka dviejų paralelinių visatų, tačiau judančiai kosmosu – gali reikėti begalybės.

 

Sakoma, kad paralelinės visatos susijusios su šiuo pasauliu. Ar jose gyvena mūsų kopijos?

 

Kai kurie fizikai paralelines visatas laiko tokiomis pat arba iškreiptomis kopijomis to, kas jau egzistuoja. Lygiai taip pat egzistuoja analogiški „jūs“ ir „aš“. Visi gyvename toje pačioje erdvėje ir tuo pačiu laiku, tačiau paprastai vienas kito nematome ir nejaučiame. Šiose visatose „jūsų“ ir „mano“ kopijos priima panašius sprendimus, tačiau jų pasekmės gali skirtis. Taigi šie pasauliai tuo pat metu yra skirtingi ir panašūs.

 

Vadinasi, nesame lygiai tokie patys kaip mūsų alternatyvios kopijos?

 

Gyvuoja legenda apie žmones, kurie yra autentiškos jau gyvenančių asmenų kopijos. Jie buvo laikomi įsibrovėliais, atvykusiais iš kitų galaktikų. Kuris nėra žiūrėjęs į dangų ir mąstęs, kas ten yra? Ar ten yra tokių pačių, ar bent jau panašių gyvybių? Ar jos galėjo išsivystyti taip pat, kaip išsivystė Žemėje? Ar tolimoje galaktikoje gali egzistuoti tokia pati žvaigždė, vadinama Saule, o aplink ją sukasi tokios pat devynios planetos, iš kurių trečioji atrodo kaip mėlynas marmuras, kai žiūri į ją pro kosminę stotį? Ar egzistuoja paralelinė Žemė, kurioje gyvena mūsų kopijos? Ar galingos visatos jėgos galėjo sukurti alternatyvias būtybes, tokias pat kaip mes, ir ar jos gali su mumis bendrauti? Manau, kad šie klausimai domina ne tik tyrėjus, bet ir paprastus žmones.

 

Kaip manote, jeigu žmogus mirė šiame pasaulyje, ar jis gali toliau gyventi alternatyviuose?

 

Manau, kad taip. Jeigu šiame pasaulyje gyvenęs žmogus žuvo automobilio avarijoje arba užsimušė nukritęs nuo laiptų, jo alternatyvios kopijos vis dar gyvena kitose visatose.

 

Yra manančių, kad žmonių rasė kai kuriuose paraleliniuose pasauliuose apskritai gali būti išnykusi. Tai įmanoma?

 

Taip. Kaip ir šiame, taip ir kitame pasaulyje gali nutikti viskas, kas suderinama su fizikos teorijomis, tarp jų ir rasės išlikimas arba visiškas išnykimas.

 

Ar gali koks nors įvykis šioje visatoje sunaikinti alternatyvią visatą ir atvirkščiai?

   

Jeigu egzistuoja visos visatos sunaikinimo galimybė, tuomet koks nors įvykis gali sunaikinti alternatyvią visatą. Tačiau įvykiai skirtingose paralelinėse visatose nesąveikauja vienas su kitu kaip du automobiliai per eismo įvykį. Taigi manau, kad tiek šią, tiek paralelines visatas galėtų sunaikinti tik tam tikri įvykiai, sukelti ne šių visatų gyventojų, pavyzdžiui, juodoji skylė, kuri prarytų viską savo kelyje.

 

Teko skaityti, kad naudojantis paralelinių visatų teorija galima paaiškinti déjà vu jausmą.

 

Tiek paralelinių visatų teorija, tiek tam tikras kvantinės fizikos aiškinimas galėtų paaiškinti šį fenomeną. Papasakosiu vieną istoriją.
Istorija apie (ne)pavyzdingą sutuoktinį

 

Vieną tylų sekmadienio vakarą mažame New Hamshire kaimelyje ponas Jones nuėjo miegoti kartu su žmona. Apsnūdusi ponia Jones nusišypsojo mylimajam ir prisiminė žibuokles, kurias jis parnešė jai gimtadienio proga. Beje, gėlių sutuoktinis parnešdavo retai, nes vargšelis sunkiai ir ilgai plušėdavo biure. Moteris mąstė, kad mylimasis per daug laiko praleidžia darbe. Tie vėlyvi verslo susitikimai jai atrodė keistai. Tačiau penktadienį vyras pagaliau prisiminė jos gimtadienį ir padovanojo gėlių. Ir nesvarbu, kad ponia Jones sirgo šienlige, o ponas Jones to niekaip neprisiminė net po keturiolikos santuokos metų. O gal trylikos? Ponia Jones užmigo ir susapnavo riterius, lydinčius ją iš vienos pilies į kitą.

Nubudusi ryte pamatė šalia miegantį vyrą. Ant grindų išvydo skydą, blizgantį ryto saulėje. Jos ausis pasiekė pažįstamas valstiečių klegesys, o jautrią nosį pakuteno kvapas, sklindantis iš karaliaus arklidžių. Staiga ponia Jones pradėjo čiaudėti.

Ponas Jones nubudo ir nustebo, kodėl buvo žadinamas taip anksti po to, kai visą naktį netoli savo tvirtovės vaikėsi keletą nusikaltėlių. Jo žmona nusišypsojo ir švelniai tarė: „Atsiprašau, brangusis, bet pats žinai, kad gėlės priverčia mane čiaudėti. Tos žibuoklės labai gražios, tačiau, mielasis, būk geras, skirk man daugiau dėmesio. Tu praleidi tiek daug laiko sėdėdamas už apskritojo stalo, gerdamas alų ir klausydamas to seno keistuolio istorijų.“

Apsimiegojęs ponas Jones, tiksliau seras Lancelotʼas Jones, atidžiai pažvelgė į ledi Gwen Jones klausdamas savęs, ar tai tikrai ta pati moteris, kurią vedė prieš trylika metų?

Tikriausiai supratote, kad šioje istorijoje aprašyti keturi Jones’ai. Viena pora gyvena praeityje, kita – dabartyje. Greičiausiai ateities ponas Jones susijęs su praeities Lancelot‘u Jones’u. Galbūt būtent taip veikia mūsų mintys ir atmintis. Visi laikai egzistuoja tuo pat metu, ir atsiminimai arba nuojautos yra žinutės, siunčiamos iš paralelinių pasaulių, kurie egzistuos ateityje ir egzistavo praeityje. Tačiau tuo pat metu visi šie alternatyvūs pasauliai yra vienas šalia kito tame pačiame laike.

 

Ar paralelinių visatų teorija galėtų mums padėti šiame gyvenime?

 

Tikiu, kad ji galėtų padėti žmonėms lavinti vaizduotę. Pastaroji labai reikalinga norint atrasti arba susikurti daugiau gyvenimo galimybių.

   

Kristina Gailiūtė