Ko gero, neįmanoma būtų rasti žmogų, kuris neturėtų paslapčių. Vienų paslaptys mažos ir nekaltos, kitų – slegiančios ir baisios. Tai paslaptys, apie kurias nesikalbama net su pačiais artimiausiais žmonėmis. Kai kurias paslaptis žmonės nusineša į kapus. Nežinia, ar jie tikrai norėjo, kad niekas nesužinotų, ar tiesiog nebespėjo jų pasakyti. Tačiau gyvenimas Žemėje tęsiasi ir po mirties. Detalė po detalės pamažu išaiškėja net šiurpiausios paslaptys. Tai, kad šiandien nežinoma, rytoj gali tapti visiems žinomu dalyku.

 

Antonijus Stradivarijus (1644 – 1737) buvo italų amatininkas, gaminęs įvairius styginius instrumentus: smuikus, violončeles, gitaras ir arfas. Ilgus amžius mokslininkai ir istorikai bandė suprasti, kaip A. Stradivarijus pagamindavo tokius tobulus instrumentus. Šiuolaikiniai mokslininkai, naudodamiesi naujausiomis technologijomis, siekia išsiaiškinti, kokią įtaką rezonansinių dažnių virpesiams daro viršutinės ir apatinės dekos forma. Jie taip pat analizuoja tuo metų naudotų klijų bei lakų sudėtį, nes, manoma, kad nuo jų galėjo priklausyti instrumentų skambėjimo kokybė. A. Stradivarijus per gyvenimą pagamino 1100 instrumentų, iš kurių išlikę tik 650 (iš jų 550 smuikų).

 

Bendžaminas Franklinas (1706 – 1790) yra vienas iš Jungtinių Valstijų įkūrėjų, politikas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas. 1730 metais jis pripažino vienintelį savo neteisėtą sūnų Viljamą. Vaiką augino jis pats kartu su teisėta žmona Debora Rėja. Kai kas spėlioja, kad galbūt Viljamas gimė, kad Bendžaminas dar nebuvo vedęs Deboros ir nenorėdamas sukelti apkalbų apie žmonos reputaciją, paskleidė gandus apie neteisėtą sūnų, bet gali būti, kad Viljamo motina buvo prostitutė. Iki šiol nežinoma, kas buvo tikroji žymaus JAV politiko sūnaus motina.

 

Akselis Erlandsonas (1884 – 1964) buvo ūkininkas, augino liucernas, o laisvalaikiu formuodavo medžių kamienus, kad jie augtų pačių įspūdingiausių ir neįtikėčiausių formų. Eksperimentuodamas su beržais, uosiais, guobomis ir gluosniais, jis sukūrė kilpų, širdies, kėdės, spiralinių laiptų, zigzagų, žiedų, paukščių narvelių, bokštų, paveikslų rėmų ir kopėčių formų žaliuojančius medžius. Sulaukęs didelio susidomėjimo, įrengė medžių atrakcionų parką. Jis niekada niekam neatskleidė, kokiu būdu priversdavo augti medžius neįprastomis formomis. Paslaptį, kaip suformuoti tokius medžius A. Erlandsonas nusinešė į kapus. Po mirties medžius nupirko vienas amerikiečių milijonierius ir persodino kitame atrakcionų parke Kalifornijoje.