Ne vienam teko įsitikinti, kad su labai artimu žmogumi galima bendrauti tiesiog be žodžių. Kartais labai dėl to nustembame, nes pamirštame, kokios galingos gali būti mūsų mintys. Apie tai, ar tikrai egzistuoja telepatija ir ar galima jos išmokti, kalbamės su žurnalistu, konspirologu, tinklaraščio www.kvantinemagija.lt autoriumi Gintaru Mikšiūnu.

 

Kaip jūs apibrėžtumėte telepatijos sąvoką?

 

Yra daugybė apibrėžimų. Tiek mokslinių, tiek ir ezoterinių. Apibendrinus juos visus telepatija reikštų pasikeitimą informacija, nenaudojant jokių pamatuojamų energijos nešėjų, pavyzdžiui, elektromagnetinių bangų – komunikacijos. Iš kur ji atsiranda? Tai yra gamtos dalis, išplaukianti iš dvilypės visatos prigimties. Kaip žinia, tam tikrame materijos lygyje, pavyzdžiui, elementariųjų dalelių (kai tas pat daiktas yra ir banga, ir dalelė tuo pačiu metu) lygiai taip pat matomi diskretiški sutvėrimai turi tokias pačias savybes. Kitais žodžiais tariant, visata turi dvi įprastines hipostazes – diskretišką (materialųjį pasaulį) ir kvantinę, kuri neapibrėžta niekuo, išskyrus tikimybę. Analogas būtų įprasti kompiuteriai su interneto ryšiu. Juk šiandien neišeidami iš namų galime bendrauti su visu pasauliu. Telepatijos principas labai panašus. Tik čia naudojamas ne įprastas kompiuterinis, laidinis ryšys, o sugebėjimas gyventi ir veikti ne tik fizinėje plotmėje, bet ir kvantinėje, kur viskas su viskuo surišta – kai viename visatos taške galima gauti ir perduoti visą įmanomą informaciją.

 

Dirbti kvantiniame lygmenyje su vadinamaisiais laukais galima dviem būdais: technikų pagalba (magija) arba tobulėjant dvasiškai. Problema atsiranda dėl to, kad vykdant komunikavimą kvantiniame lygmenyje (o jis yra daugiapartinis pasaulis) galima susidurti su įvairiomis sąmonę turinčiomis bekūnėmis būtybėmis, kurios gali būti nusiteikusios nedraugiškai. Todėl krikščionių bažnyčios būtent saugumo sumetimais draudžia užsiiminėti ezoterinėmis praktikomis. Einančiam dvasiniu keliu telepatiniai gebėjimai atsiranda savaime. Tačiau, pavyzdžiui, jogos tradicija moko, kad į atsirandančius fenomenus nereikia per daug koncentruotis. Tai pašalinis poveikis, kuris gali netgi pakenkti. Jeigu savo telepatinius sugebėjimus adeptas panaudoja gėrio tikslams, jis turi suvokti, kad ilgai tuo užsiimti negalės, nes paprasčiausiai tai nėra tikslas.

 

 

Dauguma bioenergetikų, ekstrasensų tapatina savo ateities regėjimus su telepatija. Ar skiriasi aiškiaregystė nuo telepatijos?

 

Iš esmės kalbama apie tą patį procesą, skiriasi tik technika ir technologijos. Burtininkai ir šamanai naudoja magines technologijas arba anapusinių būtybių pagalbą. Dvasiškai pabudę viską turi iš savęs ir jiems technikų nereikia. Tokių žmonių būta daug. Tai Bibliniai pranašai – Nostradamas, Vanga, Edgaras Keisis, Sai Baba, Oskaras Milašius ir kt. Nereikia pamiršti, kad regintys ateitį ją mato arba interpretuoja iš savo realybės suvokimo lygio, todėl niekada nereikia tikėti pranašystėmis 100 %. Šiais laikais viskas labai dinamiškai keičiasi, todėl, pavyzdžiui, žmogaus vidinis apsisprendimas keistis gali nuvainikuoti visas ateities pranašautojo pastangas. Ekstrasensas, bioenergetikas, jeigu jis tikrai išsilavinęs ir apsišvietęs, gali pasakyti tik bendras tendencijas. Tarkime, priimsi sprendimą vienokį – ateitis bus tokia, jeigu kitokį – kitokia. Ir tada žmogus gali rinktis. Tačiau netgi darant nekaltas prognozes reikia elgtis labai atsargiai. Nieko nėra pasaulyje nuspręsta 100 % , netgi pavienių žmonių gyvenimuose.

 

 

Ar telepatija klasifikuojama?

 

Viskas priklauso nuo technologijų, žiūrint pagal kokius kriterijus rūšiuosime. Specialiai neskirsčiau, bet spontaniškai atėjo į galvą tokia klasifikacija: maginė, spontaninė ir religinė. Maginė – tai šamanizmas, burtai, spontaninė – traumos, avarijos, klinikinė mirtis, stresai, išgyvenimai, po kurių atsiranda keisti gebėjimai, religinė – kai žmogus sąmoningai praktikuoja, eina dvasiniu keliu, gauna dovanas, kurios padeda matyti per atstumą, gydyti rankomis ir t. t.

 

 

Kaip manote, kodėl psichologai vis dar tapatina telepatiją su parapsichologija?

 

Nebūtinai. Jie dažniausiai tiki tikimybių teorija, statistika, medicina ir t. t. Jeigu imti klasikinę, materialistinę psichologiją, tai dažniausiai paranormalūs sugebėjimai traktuojami kaip psichikos susirgimo simptomas, nes į pranašystes žiūrima kaip į kliedesį… Tačiau yra pažangių psichologų, kurie remiasi naujausiais mokslo pasiekimais ir teigia, kad žmogaus sąmonė veikia už laiko ir erdvės ribų.

 

 

Ar telepatijos galima išmokti? Jeigu taip, ar tai sudėtinga?

 

Galima, tačiau reikia žinoti, ko sieki. Šiaip telepatija, kaip ir kiti paranormalūs gebėjimai, turėtų būti normali žmogaus savybė, kurią jis atsineša gimdamas. Tai padėtų žmonėms geriau vieniems kitus jausti. Išnyktų melas, paslaptys ir neteisybė. Visų pirma reiktų pradėti pažinti save. O tai galima padaryti einant dvasiniu keliu, nepriklausomai nuo konfesijos ar įsitikinimų. Atlikite paprasčiausią bandymą: atsipalaiduokite, nusiraminkite ir susitapatinkite su tuo žmogumi, kurio mintis norite nuskaityti arba perduoti informaciją, ir jūs tikrai kažką pajusite. Visų pirma tai, ką jaučia kitas žmogus. Po to ateis idėjos, apie kurias jis galvoja. Jeigu dar į pagalbą pasitelksite pastabumą, logiką, tai sužinosite kur kas daugiau negu jis pats apie save žino.

 

 

Galbūt jums pačiam teko susidurti su telepatija?

 

Esu įvaldęs kai kurias priemones, bet jomis per daug nesinaudoju, nebent kai reikia pagelbėti. Dažniausiai nuojautos ateina spontaniškai, pavyzdžiui, medituojant. Mano patirtis rodo, kad geriau nieko nežinoti konkrečiai. Kai žinai, tada prisiriši prie vieno modelio. Juk situacija gali rutuliotis labai įvairiai. Visuomet yra rizika nuskaityti kokią nors seną informaciją arba tą, kuri teka paraleliniuose pasauliuose. Geriausia yra tada, kai supranti, kur slypi problema, ir matai plačią priežasčių bei pasekmių paletę – pradedant fizikinio pasaulio plotmėje, baigiant kvantiniame. Tuomet gali priimti teisingiausią sprendimą.

 

 

Ar kas nors gali blokuoti žmogaus siunčiamas mintis kitam žmogui?

 

Šioje srityje yra įvairių technologijų. Šamanai jas žino, karo mokslas jas tyrinėja, bet jeigu tu viską darai nuoširdžiai, be klastos ar egoizmo – blokuok neblokavęs, rezultato nebus. Šiuo atveju kalbame apie kontrolę, apie nestruktūrinės kontrolės mechanizmus. Čia reikėtų prisiminti vieną teiginį – nestruktūriškai paveikti ir kontroliuoti galima tik tuos žmones, kurie yra pažeidžiami, labai prisirišę, kurie bijo ir turi ką prarasti. Laisvam žmogui blokuoti mintis praktiškai neįmanoma. Kai kas juos vadina nenuspėjamais, neprognozuojamais, ekscentriškais.

 

 

 Ar galima telepatijos metu daryti neigiamą arba teigiamą įtaką žmonėms? Jeigu taip, tai kaip?

 

Geriau, kad intencijos visuomet būtų šviesios. Kiekvieną dieną darome vienokią ar kitokią įtaką žmonėms vien tik apie juos galvodami. Žmogaus kūno masę sudaro 70–80 % vandens, smegenis – apie 90 % vandens. Dar prisiminkime Masaru Emoto bandymus su vandens kristalais – informacija keičia vandens struktūrą. Geriau apie žmones galvoti pozityviai, tuomet ir poveikis bus teigiamas. Ar mes žodžiu, garsiai, pasakome kažką, ar mintyse pagalvojame apie tą žmogų, jį vis tiek veikiame, nes protas veikia „non locality“ principu. Jis nupjauna laiko ir erdvės apribojimus, ir kaskart, kai tik pagalvojame apie tą žmogų, su juo susijungiame į vieną virtualų audinį. Senovės žydų patarlė byloja: „Blogai kalbantis nužudo tris – save, tą, kuris klauso, ir tą, apie kurį kalbama“.

 

 

Ne kartą populiariojoje kultūroje, dažniausiai filmuose, tenka matyti ypatingų galių turinčius veikėjus, kurie mintimis priverčia judėti įvairius daiktus. Ar tai realu tikrame pasaulyje?

 

Jeigu gali tai padaryti vienas žmogus, tai gali ir kiti. Problema ta, kad mūsų realybės paradigma to nepripažįsta. Todėl dauguma žmonių yra save užblokavę dėl neteisingų įsitikinimų. Keisti įsitikinimus neleidžiama. Tuo tikslu netgi išleisti įstatymai, ribojantys visuomenės priėjimą prie paranormalaus turinio informacijos. Ir čia jokia sąmokslo teorija. Tiesiog sistema yra taip sudėliojusi mūsų įprastą gyvenimą, kad žmogaus energija 99 % nukreipta į išgyvenimo problemų sprendimą. Tiesiog nebeturime daugiau vidinių resursų veikti materiją taip, kad ji akivaizdžiai pasikeistų – taip, kaip daroma tuose filmuose. Mes ją veikiame geriausiu atveju 3 %. Tačiau iš tikrųjų žmogus gali įsakyti elektronams, ir jie klausys jo komandų. Jeigu jo įsitikinimai ir pasitikėjimas savimi leis, tiek vidinė, tiek išorinė ekosistema bus subalansuota.

   

Ar yra koks nors ryšys tarp telepatijos ir sapnų?

 

Kalbame apie tos pačios prigimties reiškinius. Vienas būdų gauti informaciją, apeinant bet kokius fizinius arba elektromagnetinius informacijos nešėjus, yra sąmoningos kelionės už kūno ribų. Problema ta, kad nemokame kontroliuoti sapnų. Jeigu išmoktume, tai galėtume per sekundę pasiekti bet kokį visatos tašką. Žmonės sapnuoja pranašiškus sapnus dėl to, kad kažkada galbūt uždavė klausimą, o sapnuojant atėjo atsakymas. Gali būti taip, kad anapusinės būtybės per sapnų pasaulį ateina iki mūsų ir praneša svarbią žinią. Sapnuojant aktyviai veikia kankorėžinė liauka, kuri atsako už sąmonės perėjimą iš lokalios būsenos į kvantinę. Ji aktyviai veikia ne tik sapnų, bet ir įvairių dvasinių praktikų metu. Manoma, kad po 2012 metų kankorėžinė liauka aktyvuosis ir dienos metu, todėl galėsime matyti ir ateivius, ir angelus, ir demonus. Taip pat galėsime aktyviai naudotis visatos kompiuteriu ir gauti bet kokią būtiną informaciją.