Mūsų planeta Žemė turi vieną gamtinį palydovą Mėnulį. Pastebėta, kad Mėnulio fazės stipriai veikia gamtos reiškinius ir žmonių emocijas. Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos sukelia reguliarius potvynius ir atoslūgius. Panašų poveikį kitoms Saulės sistemos planetoms daro jų gamtiniai palydovai. Tik Saulės sistemos planetos jų turi gerokai daugiau.

 

Marsas turi du „mėnulius“: Fobą, Deimą. Aplink Jupiterį skrieja 63 gamtiniai palydovai, keturi didžiausi matomi per nedidelį teleskopą: Kalista, Ganimedas, Europa ir Ija. Saturnas taip pat turi 63 gamtinius palydovus. Uranas turi 27 palydovus. Neptūnas turi 13 palydovų. Merkurijus, Venera palydovų neturi.

 

Marso gamtiniai palydovai pavadinti graikų dievų vardais. Fobas ir Deimas buvo graikų karo dievo Arėjaus sūnūs. Deimas – tai baimės, o Fobas – siaubo dievai. Tuo tarpu Marsas pavadintas pagal romėnų karo dievą.

 

Jupiteris turi 63 žinomis mėnulius: 4 didelius Galilėjo mėnulius ir daugybę mažų. Jupiterio apsisukimo aplink Saulę laikas palaipsniui lėtėja dėl palydovų gravitacijos. Jupiterio palydovai Ganimedas sudaro 1:2:4 orbitinį rezonansą su Europa ir Ija. Tai reiškia, kad Ganimedui vieną kartą apskriejus planetą, Europa ją apskrieja du kartus, o Ija – keturis.

 

Aplink Saturną sukasi daugybė, skirtingų dydžių, forma, amžiumi ir kilme gamtinių palydovų. Kai kurių jų paviršius nelygus, kitų – akytas ir padengtas ledo dalelėmis. Visuose yra daugiau ar mažiau kraterių, kalnų ir slėnių. Kai kuriuose palydovuose vyksta planetos plutos judėjimas. Vienas Saturno palydovas Titanas turi daug panašumų į Žemę. Abu dangaus kūnai turi storą atmosferos sluoksnį, kurios didžiąją dalį sudaro azotas. Šis bendras požymis gali liudyti panašią Žemės ir Titano atmosferų kilmę.

 

Uranas turi 21 žinomą gamtinį palydovą, dauguma jų atrasta iš tarpplanetinio erdvėlaivio „Voyager 2“ nuotraukų. Dauguma Urano palydo­vų pavadinti V. Šekspyro kūrinių veikėjų vardais, išskyrus Belindą ir Umbrielį, ku­riems duoti A. Poupo kūrinių veikėjų vardai.

 

Neptūnas turi 13 gamtinių palydovų. Didžiausias jų – Tritonas, kurį atrado Viljamas Laselis, praėjus 17 dienų po pačio Neptūno atradimo. Kitaip nei kiti gamtiniai palydovai, Tritonas skrieja priešinga orbita. Visi Neptūno palydovai: Nereidė, Protėjas, Najadė, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Halimedė, Psamatė, Sao, Laomedėja ir Neso.