Dėlionę 1767 metais sukūrė anglas graviruotojas ir žemėlapių braižytojas Džonas Spilsberis. Išradėjas priklijuodavo žemėlapį prie medinės lentos ir išpjaudavo valstybių kontūrus. Šią dėlionę mokytojai naudodavo aiškindami mokiniams geografiją.

 

Pirmųjų dėlionių detalės būdavo išpjaunamos pjūkleliu iš medienos lakštų. Tačiau technologijos iki šių dienų pasikeitė. Pigesnės dėlionės gaminamos iš kartono ir išpjaunamos metaline sriegpjove eilėmis. Aukščiausios kokybės dėlionės gaminamos iš medienos ir išpjaustomos lazeriniu pjovikliu arba aukšto slėgio vandens srove.

 

Dėlionė itin išpopuliarėjo, 1929 – 1932 metais JAV didžiosios depresijos metais. Sudėtingos, masinės gamybos dėlionės vaikams ir suaugusiems buvo puikus būdas pigiai praleisti laisvalaikį. Tuo metu dėlionių buvo galima išsinuomoti net restoranuose ir užkandinėse.

 

Į Gineso rekordų knygą įtraukta didžiausia pasaulyje, 5 metrų dėlionė sudaryta iš 32000 kibučių. Dėlionę „Dviguba retroperspektyva“, vaizduojančią spalvotus siaubūnus, nupiešė dailininkas Keitas Heringas. Sudėlioti tokią dėlionę reikia bent 400 valandų.

 

Už kai kurias dėliones, pavyzdžiui, saugomas muziejuje ar vienetines, gali tekti pakloti ne vieną tūkstantį dolerių. Viena brangiausių pasaulyje dėlionių „Kunigaikštis Steivlio pilyje“ kainuoja 8995 dolerius (23118,95 litų). Sudėtinga dėlionė sudaryta iš penkių sluoksnių ir 750 kibučių, turi trijų dimensijų (3D) efektą.