Apie Antoną LaVey, Šėtono bažnyčios įkūrėją ir moderniojo satanizmo pradininką, sklando gausybė legendų. Jo gyvenimas buvo neeilinis – likimas jį apdovanojo nuostabia įžvalga ir kūrybingumu. Iki šiol sklando gausybė legendų apie jo magiškas galias ir neįprastą gyvenimo būdą.

 

Anton LaVey

Tikrasis vardas: Howard Stanton Levey

Gimimo data: 1930 m. balandžio 11 d., JAV, Čikaga.

Mirties data: 1997 m. spalio 29 d., JAV, San Franciskas.
Legendos ir realybė

 

Tikrasis Antono LaVey (nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA) vardas – Howardas Stantonas Levey. Jis gimė 1930 metais Čikagoje, JAV. Netrukus po sūnaus gimimo tėvai Michaelis Levey ir Gertrude Coultron persikraustė į Kaliforniją. Tėvai  palaikė vaiko pomėgį groti vargonais ir obojumi. Vėliau, sulaukęs vyresnio amžiaus, Howardas pasikeitė savo vardą ir pavardę, nes tikėjosi, kad kitaip skambantis vardas jam atneš didesnę sėkmę. Jis sąmoningai konstravo savo gyvenimo istoriją, skleisdamas apie save gandus, padedančius susikurti siekiamą paslaptingą įvaizdį.

 

Dar būdamas gyvas A. LaVey teigė, kad daugelis gandų, kurie sklinda apie jį, yra sukurti gerbėjų ir fanatikų. LaVey pats vadino save paprastu žmogumi ir, jo teigimu, niekada nemėgino savęs dirbtinai išaukštinti.

 

Kai Antonui LaVey sukako 16 metų, jis  metė mokyklą ir pradėjo dirbti cirke. Pradžioje, kaip pasakojo autobiografijoje, buvo didelių gyvūnų, tokių kaip liūtai ir tigrai, prižiūrėtojas, dekoracijų konstruktorius, vėliau – asistentas per pasirodymus. Ši patirtis privertė suabejoti krikščionybe, suvokti dvigubą žmonių moralę – tie patys vyrai, kurie šeštadieniais eidavo žiūrėti erotinių šokėjų pasirodymų, sekmadienio rytą ateidavo į mišias bažnyčioje. Darbu San Francisko cirke abejoja vėlesni biografai, kurie nerado jokių tai patvirtinančių įrodymų.

 

Pasakodamas apie savo praeitį A. LaVey užsimindavo, kad vėliau jis dirbęs įvykių vietų fotografu policijoje, ši patirtis leido jam dar geriau pažinti tamsiąją žmonijos pusę. Tačiau tyrėjai ir biografai labai abejoja šiuo faktu, nes neranda nei tai patvirtinančių dokumentų San Francisko policijos departamento archyvuose, nei liudininkų, kurie galėtų tai patvirtinti.

 

Naujos religijos gimimas

 

Apie 1960-uosius metus Antono LaVey populiarumas išaugo. Jis sėkmingai tyrinėjo paranormalius reiškinius, tapo žinomas dėl savo, kaip muzikos atlikėjo, pasirodymų. Savo namuose jis rengė vakarėlius, kuriuose dalyvaudavo to meto kultūrinis elitas ir įžymybės. Tarp svečių buvo astrologų, menininkų, mokslininkų, tokių kaip antropologas ir šamanizmo tyrinėtojas Michaelis Harneris, mokslinės fantastikos rašytojas Fritzas Leiberis. Pamažu ėmė formuotis žmonių grupė, kuri vėliau taps ankstyvosios satanistinės bendruomenės dalimi ir dalyvaus jos ritualuose. Penktadienio vakarais Antonas LaVey skaitydavo paskaitas apie magiją ir okultizmą. Grupės nariai pradėjo dalytis idėja, jog bendra veikla galėtų būti naujos religijos pradžia.

 

Istorinis laikmetis buvo labai palankus naujos religijos atsiradimui. Septintajame dešimtmetyje JAV kultūra buvo labai gyva ir besikeičianti. Gimė naujos menų kryptys, visuomenė buvo atvira naujovėms. Kilo susidomėjimas įvairiais dvasiniais judėjimais, new age religijų banga. Satanizmas buvo visiškai kitoks, nei tuomet paplitusi hipių ideologija, kuri skelbė laisvą meilę ir pateisino lengvųjų narkotikų vartojimą. Tyrinėtojai teigia, kad Antonas LaVey perėmė dalį idėjų iš tokių rašytojų ir filosofų, kaip Friedrichas Nietzsche, Aynas Randas, Jackas Londonas. Daug įdėjų satanizme yra ir iš socialinio darvinizmo – teorijos, kuri teigia, kad žmonių visuomenėje vyrauja natūrali atranka.

 

1966 metais, Valpurgijos naktį, Anton LaVey rituališkai nusiskuto galvą ir šiuos metus paskelbė pirmaisiais naujos Šėtono eros metais.

 

Sudėtinga šeimos istorija

 

1950-aisiais metais, kai A. LaVey buvo vos 20, jis sutiko Carole Lansing ir pamilo ją. Jau kitais metais jie susituokė. 1952 m. jiems gimė dukra Karla LaVey. Tai vienintelė LaVey santuoka, kuri truko aštuonerius metus. Po to jis gyveno su daugybe moterų, bet daugiau nebevedė. 1960-aisias metais Antonas LaVey sutiko Diane Hegarty. Hegarty užsiiminėjo magija ir patraukė Antoną savo laukine prigimtimi, moteriškumu. Vėliau Diane tapo Šėtono bažnyčios aukščiausiaja šventike. Pora niekada taip ir nesusituokė. Jų draugystė tesėsi 25-erius metus.

 

1963 metais jiems gimė dukra – Zeena Galatea LaVey. Šėtono bažnyčia atlikdavo ir žmogaus gyvenimo ciklo apeigas – krikštynas, vestuves, laidotuves. Pirmosios satanistinės krikštynos, kurioms vadovavo Antonas LaVey buvo jo dukros krikštynos. Trejų metų mergaitė, Zeena Galatea LaVey, buvo pašvęsta šėtonui. Vėliau, jau suaugusi, ji pasakojo apie savo patirtį: „Didingo ritualo metu jaučiau pagarbą ir šilumą. Kiek žmonių gali drąsiai pasakyti, jog patyrė tai bent sykį savo gyvenime?“

 

Būdama keturiolikos Zeena susilaukė sūnaus – Stantono Zaharoffo LaVey. Iki šiol Zeena dar neatskleidė, kas buvo jos vaiko tėvas. To nežino net pats Stantonas. Tiesa, vienu metu sklido pikti gandai, kad jo tėvas – pats Antonas LaVey. Vėlyvosios paauglystės laikotarpiu Zeena stengėsi atsiriboti nuo savo šeimos ir gyventi „normalų“ gyvenimą. Ji buvo ištekėjusi, stengėsi būti gera namų šeimininke. Deja, jos sutuoktinis žiauriai smurtavo prieš ją ir jos sūnų. Zeena grįžo gyventi pas tėvus ir kurį laiką buvo oficiali Šėtono bažnyčios atstovė spaudai, pasirodydavo TV laidose. Kai po 25-erių metų gyvenimo kartu A. LaVey išsikyrė su Diane, Zeena tapo aukščiausiąja Šėtono bažnyčios šventike. Ji užėmė šias pareigas 1985 – 1990 metais.

 

A. LaVey, pats būdamas Satanizmo Juoduoju Popiežiumi, savo šeimos moteris įšventindavo į bažnyčios kuniges. Paskutinė Antono LaVey gyvenimo moteris Blanche Barton taip pat tapo šios bažnyčios šventike. Ji ir dabar užima šias pareigas. B. Barton su A. LaVey susilaukė vienintelio sūnaus Satano Xerxeso Carnacki LaVey.

 

XX amžiausdešimtajame dešimtmetyje Zeena pasakojo žiniasklaidai, kad jos tėvas nuolatos naudojo fizinį smurtą prieš jos motiną Diane ir jai ne sykį teko vidury nakties kviesti policiją. Kita A. LaVey dukra, Karla LaVey, nuo šių kaltinimų nebandė apginti savo tėvo nei jam esant gyvam, nei po jo mirties.

 

Zeena apleido savo vaiką, kai su savo sutuoktiniu Nikolasu Schrecku, keliavo po Vokietiją. Stantonas kelis savo paauglystės metus praleido psichiatrinėse ligoninėse arba gatvėje. Ji ir šiuo metu nepalaiko ryšių su savo sūnumi. Tiek oficialiame jos kulto grupės, tiek Šėtono bažnyčios interneto puslapiuose yra viešai nuo jo atsiribojama ir teigiama kad jo veikla neturėtų būti siejama su šių organizacijų veikla.

 

1990 metais, Valpurgijos naktį, Zeena LaVey oficialiai išsižadėjo savo tėvo ir jį prakeikė.

 

Šiuo metu Antono LaVey dukros yra įkūrusios atskirus savo dvasinius judėjimus. Jau daug metų jos nebedalyvauja oficialioje Šėtono bažnyčios veikloje.

 

Netikėta mirtis

 

A. LaVey mirė 1997 m. spalio 29 d. Mirties priežastis – plaučių edema. Jau kuris laikas prieš tai LaVey kamavo širdies aritmija ir reumato sukeltos širdies ligos. Ironiška, tačiau jis mirė San Francisko Šv. Mergelės Marijos katalikiškoje ligoninėje. Artimųjų teigimu, tai buvo artimiausia ligininė, į kurią jį pavyko nuvežti.

 

Po A. LaVey mirties pasipylė šmeižiantys gandai, jog didysis šventikas paskutinėmis gyvenimo valandomis atsivertė į krikščionybę. Pasigirdo kalbos, kad Antonas LaVey mirė ne savo mirtimi, jog jį nužudė katalikė ligininės seselė. Tiesa, šie faktai neturi realaus pagrindo.

 

Antono LaVey laidotuvės buvo uždaros ir satanistinės. Jose galėjo dalyvauti tik artimiausi šeimos nariai ir draugai.

 

Vis dar netyla diskusijos, kas buvo A. LaVey – genialus filosofas, įžvalgus visuomenę perpratęs genijus, konstravęs savo ideologiją ir utopiją – ar pamišęs, egocentriškas melagis, viską apie save išlaužęs iš piršto?

 

 

Idomu

 

  • LaVey buvo įsitikinęs, kad tikras magas turi išlikti blaivus ir naudoti prigimtinius savo sugebėjimus, todėl satanizmas yra prieš narkotikų vartojimą.
  • Sklinda gandai, kad Antonas LaVey užmezgęs romaną su aktore Jane Mansfield. Kalbama, kad būtent A. LaVey prakeikimo dėka aktorė žuvo automobilio avarijoje.
  • A. LaVey visą gyvenimą gyveno skurde ir skolose. Pajamos buvo nedidelės, todėl jis noriai priimdavo pinigines dovanas iš tėvų ir draugų.
  • Antono LaVey teigimu, „jei kurios kūno dalys tampa nešvarios, jas reikia nuplauti, tačiau niekada nesimaudykite“. Anot jo, prausiantis pašalinamas natūralus odos apsauginis sluoksnis ir natūralūs kvapai, feromonai. Dažnas prausimasis ne tik trukdo gauti informacijos apie kitus žmones, bet ir sumažina natūralų erotinį patrauklumą.
  • 1964 m. A. LaVey dovanų gavo liūto jauniklį. Vaikams buvo smagu žaisti su mažu liūtuku, tačiau jam paaugus, su gyvūnu būti tapo nebesaugu. A. LaVey, siekdamas sudrausminti liūtą, naudojo elektrošoką. Vėliau gyvūnas buvo atimtas ir apgyvendintas zoologijos sode. Liūtas, kurio vardas buvo Torgare, likusį gyvenimą nugyveno su sužalota psichika, zoologijos sode jam reikėjo specialios priežiūros.