Dažniausiai Kupidonas vaizduojamas kaip rubuilis angeliukas su šviesiomis garbanėlėmis, įtempęs lanką ir laidantis strėles su širdelėmis. Ko gero, tik nedaugelis žino, kad meilės dievas romėnų mitologijoje ir pats buvo karštai įsimylėjęs deivę Psichę. Jų istorija primena stebuklinę pasaką, kurioje dėl meilės reikia pakovoti… Tačiau galų gale meilė įveikia visas kliūtis…

 

"Psichė ir Kupidonas"

Įspūdingoji, nors ir retam žinoma, Kupidono ir Psichės meilė įkvėpė prancūzų rašytoją Jeanne-Marie Leprince de Beaumontą sukurti pasaką „Gražuolė ir pabaisa“. Iki šiol Kupidonas vaizduojamas kaip vaikiškas cherubinas su strėlėmis, o Psichę žino beveik tik tie, kurie gilinasi į psichologijos studijas. Deivė Psichė, kurios vardas, išvertus iš senosios graikų kalbos, reiškia sielą, dažnai minima antikiniuose raštuose apie psichologiją. Originalus graikiškas mitas yra dingęs, bet atpasakojamas Lucius Apuleius romane „Auksinis asilas“. Ši istorija tokia įspūdinga, kad likusi romano dalis prieš ją nublanksta.

 

Kupidono ir Psichės meilės istorija prasideda kaip ir visos kitos pasakos. Vieną kartą, labai seniai karalius su karaliene susilaukė trijų dukterų, iš kurių viena, pati jauniausia, išsiskyrė nežemišku grožiu. Gandai apie žodžiais nenusakomą grožį greitai pasklido ir už karalystės ribų ir pasiekė romėnų deivės Veneros ausis. Įpykusi, kad daugybė mirtingųjų lygina Psichės grožį su jos pačios ir dažnai net teigia, kad mirtingoji grožiu esą ją lenkia, Venera liepė sūnui Kupidonui paleisti vieną strėlę į Psichę ir taip ją užkeikti, kad ji įsimylėtų pabaisą.

 

Paklusnus sūnus ketino įgyvendinti motinos norą, bet išvydęs Psichės grožį buvo taip sužavėtas, kad netyčia strėlę paleido į save, o ne į merginą. Nuo tada jis iš visos širdies pamilo princesę. Maždaug tuo metu tėvams tapo aišku, kad Psichės grožis įpykdė dievus, todėl joks mirtingasis nenorėjo gražuolei pirštis. Melsdamiesi Apolono šventykloje jie sužinojo, kad Psichei skirtas blogesnis likimas nei celibatas. Jai buvo skirta tapti nemirtingojo mylimojo nuotaka. Būsimas vyras jos jau laukia ant kalno viršaus. Jis yra pabaisa, kuriam negali pasipriešinti nei dievai, nei žmonės. Taip princesei išpranašavo orakulas šventykloje.

 

Netrukus Psichė buvo paaukota Olimpo dievams. Nuo aukščiausios uolos, apsirengusią laidojimo apdarais, merginą vakarų vėjas Zefyras nusinešė į įspūdingo grožio slėnį, kuriame stūksojo didingi, pačių dievų pastatyti rūmai. Eidama vešliais medžiais apaugusiu slėniu, kurio viduryje tryško krištolinio vandens fontanas, mergina suprato, kad čia bus jos namai, už rūmų sienų ji jau girdėjo savo būsimo vyro balso aidą… Beveidis nepažįstamasis lankydavosi pas Psichę kiekvieną naktį ir mylėdavosi aklinoje tamsoje. Nors naktimis vyras būdavo švelnus, Psichė negalėjo pamiršti orakulo pranašystės, kad jis yra pabaisa.

 

Praėjus šiek tiek laiko pas Psichę pasisvečiuoti atvyko dvi seserys. Pamačiusios, kur ji gyvena, pradėjo labai pavydėti ir įtikinėti seserį, kad ji turi teisę išsiaiškinti, kaip iš tiesų atrodo jos vyras. Todėl Psichė ryžosi sulaužyti vyrui duotą pažadą niekada nežiūrėti į jo veidą naktimis. Esą jei ji pažiūrės, jų santykiai pasmerkti.

 

Naktį, kai vyras jau miegojo, Psichė pasilenkė ir gęstančios žvakės liepsnoje, pažvelgė vyrui į veidą. Nepaprasto grožio Kupidonas pabudo ir akimirksniu pabėgo iš namų, nuliūdęs dėl žmonos išdavystės. Susikrimtusi Psichė dėlto, ką padarė, išbėgo paskui jį, bet nespėjo pasivyti. Daugybę dienų ji keliavo ieškodama savo vyro, kol galų gale priėjo derlingumo deivės Cereros šventyklą.

 

Cerera patarė Psichei pasiduoti Venerai ir pasiimti tai, ką deivė mes į ją. Paklausiusi patarimo, Psichė nuvyko pas deivę Venerą, kuri jai davė tris neįveikiamas užduotis. Visų pirma princesė turėjo suskirstyti grūdus į atskiras krūvas (miežių, sorų, pupų ir t. t.). Paskui turėjo pavogti aukso vilną iš avių piemens. Trečia ir paskutinė užduotis buvo nukeliauti į požemio karalystę ir paprašyti deivei Proserpinos, kad ji atiduotų šiek tiek merginos grožio meilės deivei. Norėdama dar labiau apsunkinti grožį Venera liepė Psichei savo grožį laikyti sandarioje dėžutėje, kad nesulauktų baisių pasekmių.

 

Slapta nuo Psichės visuose išbandymuose padėjo Kupidonas. Jis liepė skruzdėms surūšiuoti grūdus, upių dievui paaiškinti, kaip galima pavogti aukso vilną iš piemens. Paskui atsiuntė patarimą, kaip išvengti pavojų Hado požemio karalystėje.

 

Tačiau paskutinio išbandymo ji neišlaikė. Mergina atidarė dėžutę ir iš jos pasklidę kerai užmigdė kietu miegu, primenančiu mirtį. Kupidonas, nebegalėdamas ilgiau būti be žmonos, atskrido pas Psichę, kad ją išgelbėtų. Tada ją miegančią nuskraidino pas vyriausiąjį dievą Jupiterį ir maldavo, kad šis pabandytų pakalbėti su jo motina. Venera paklausė Jupiterio ir nuėmė prakeiksmą. Pabudusi iš miego Psichė tapo nemirtingąja, todėl galėjo tapti teisėta Kupidono žmona.