Ateityje, kai baigsis iškastinio kuro atsargos, žmonija turės deramą dėmesį skirti alternatyviosios energijos ištekliams. Mokslininkai jau šiandien kuria naujas technologijas, skirtas išgauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu pasaulyje jau dažnai naudojamas ne tik iškastinis kuras, bet ir saulės bei vėjo energija.

 

Tiesioginė saulės šviesa paverčiama į elektros srovę, kuri gali būti saugoma baterijose, generatoriuose ir energetinėse sistemose. 1921 metais fizikas Albertas Einšteinas laimėjo Nobelio premiją už reikšmingus fotoelektros ir saulės energijos eksperimentus. Mažiau nei 1 procentas saulės energijos paverčiama elektros energija. Saulės energija kaupiama tik dienos metu, tamsiu paros metu naudojami saulės energija įkrauti elementai. Saulės energijos gaminimas gali būti mažiau efektyvus, jei debesuota. Be to, tai gana brangiai išgaunamas alternatyvios energijos išteklius, nes brangią specialią įrangą reikia pastatyti labai didelėje erdvėje.

 

Vėjo energiją žmonija naudoja jau tūkstančius metų. Pirmieji bandymai panaudoti šį alternatyvų gamtos išteklių buvo burlaiviuose prieš 5000 metų prieš Kristų. Vėjo energiją gamina besisukančios turbinos. Pirmosios tokios vėjo jėgainės aptiktos Kinijoje, pastatytos 200 metais prieš Kristų. Dabar kuriamos vis tobulesnės ir tyliau veikiančios vėjo jėgainės. Pati didžiausia vėjo jėgainė stovi Havajuose. Jos dydis – sulig dangoraižiu , besisukantys sparnai – futbolo aikštės dydžio. Per metus Jungtinėse Valstijoje vėjo energija galėtų trečdaliu sumažinti išmetamos anglies dioksido kiekį.