Jekaterina II buvo Rusijos imperatorė nuo 1762 iki 1796 metų. Ji gimė dabartinės Lenkijos teritorijoje, Prūsijos generolo šeimoje. Kai mergaitė sulaukė šešiolikos metų, buvo prievarta ištekinta už Rusijos sosto įpėdinio, didžiojo kunigaikščio Petro III. Santuokinis gyvenimas nebuvo laimingas, nes jaunasis Jekaterinos vyras buvo protiškai atsilikęs, tačiau galbūt būtent dėlto imperatorei pavyko įrašyti savo vardą istorijoje didžiosiomis raidėmis.

 

Ilgą laiką sklandė gandai, kad Jekaterinos vyras nesugebėjo atlikti santuokinės pareigos arba buvo nevaisingas. Gandai nutilo, praėjus maždaug 10 santuokos metų, kai moteris pagimdė sosto įpėdinį Pavelą I, nors aukštuomenėje sklandė gandai, kad jo tėvas visai ne Rusijos valdovas, o meilužis Sergėjus Saltykovas.

 

Jekaterina II buvo įsitikinusi, kad „girtą liaudį valdyti lengviau“, todėl ji skatino darbininkų ir kaimo žmonių alkoholio vartojimą.

 

Apie Jekateriną II pasakojama daug pikantiškų faktų. Ji garsėjo kaip ištvirkusi carienė, meilužius keitusi kaip kojines. Iki šių dienų pasakojamos legendos apie nežabotą imperatorienės seksualinį apetitą. Jekaterina savo rūmuose turėjo atskirą menę, atskirtą užuolaidomis, kurioje priimdavo savo meilužius, labai dažnai jaunus kareivius. Šio Jekaterinos II miegamojo sienos, bėgant metams, buvo išmargintos meilužių nuotraukomis. Istorikai nesutaria, kiek iš tikrųjų meilužių turėjo Rusijos carienė. Remiantis istoriniais šaltiniais tikrai žinoma, kad lova ji dalinosi su 12 vyrų.

 

Savo meilužiams ji buvo itin dosni, net ir tuomet, kai intymius santykius nutraukdavo. Jiems dovanodavo titulus, rūmus, žemių bei tarnų. Tačiau didžiausios Jekaterinos II malonės nusipelnė vienas iš pirmųjų carienės meilužių ir vėlesnių vaikų tėvas Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius. Net ir nutraukusi santykius, ji finansiškai ir politiškai rėmė Poniatovskį, kad taptų karaliumi.