Trešnių (lot. prunus avium) vaismedžiai priklauso slyvų (lot. prunus) augalų genčiai. Medeliai užauga nuo 10 iki 32 metrų aukščio. Trešnės kilusios iš Vakarų Azijos, o į Europą atvežtos Romos imperijos laikais. Trešnės išsiskiria vaisiais, kurie yra šviesesni, minkštesni ir saldesni negu vyšnios. Trešnės, taip pat kaip ir vyšnios, gali būti valgomos tiek šviežios, tiek šaldytos ar džiovintos, iš jų gali būti verdami džemai ir kompotai. Gaila, kad trešnių sezonas trunka tik kelis vasaros mėnesius, nes jos ne tik labai skanios, bet ir naudingos sveikatai.

 

tresnes

Trešnių cheminė sudėtis yra turtinga ir įvairi, bet šiek tiek skiriasi nuo kaulavaisių spalvos. Kuo uogos tamsesnės, tuo daugiau jose naudingų sveikatai medžiagų:

 

  • karotenoidai ir antocianai. Pigmentai turi didelį antioksidacinį poveikį: kvercetinas ir flavonoidai stiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti virusinių ligų;

 

  • kalis. Valo organizmą ir normalizuoja širdies ir kraujagyslių veiklą;

 

  • vitaminas C. Stiprus antioksidantas, kuris padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie naikina ląsteles;

 

  • bioflavonoidai. Pasižymi uždegimą ir skausmą mažinančiu poveikiu. Gali padėti, sergant podagra, nes mažina šlapimo rūgšties kiekį organizme;

 

  • fenolio junginiai. Gali sumažinti vėžio riziką, stiprina organizmo apsaugą;

 

  • trešnėse yra B grupės. A, E vitaminų, geležies, kalcio, fosforo;

 

  • uogose daug polisacharidų, 100 g trešnių yra 50 kalorijų, todėl jų galima įtraukti net ir į svorį bandančių numesti žmonių dietą.

 

9 priežastys, kodėl verta valgyti trešnių:

 

  • Nuo sąnarių sutrikimų. Gali padėti sergant reumatoidiniu artritu arba kitomis sąnarių ligomis.

 

  • Nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Trešnėse yra kalio, kuris padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, skatina hemoglobino susidarymą, gerina kraujotaką ir padeda neutralizuoti natrį.

 

  • Nuo nervų sutrikimų. B grupės vitaminai trešnėse daro teigiamą poveikį nervų sistemai, gali padėti sumažinti depresiją ir nerimo sutrikimus. Melatoninas padeda įveikti nemigą, nes veikia kankorėžinę liauką smegenyse ir skatina nervinių skaidulų atsinaujinimą.

 

  • Geresniam regėjimui. Beta karotenas, kuris organizme virsta į vitaminą A, yra labai svarbus geram regėjimui.

 

  • Nuo kvėpavimo sistemos sutrikimų. Trešnėse esantis didelis vitamino C kiekis gali padėti sergantiems astma, kamuojamiems dusulio ir kvėpavimo sutrikimų.

 

  • Nuo virškinimo sutrikimų. Trešnės normalizuoja virškinimo veiklą, šiek tiek laisvina vidurius, gali padėti kaip pagalbinė priemonė, gydant spazminį kolitą. Nesukelia rėmens ir skausmo, jei yra dvylikapirštės žarnos opų ar kepenų sutrikimų.

 

  • Nuo šlapimo pūslės ligų. Turi diuretinį ir antiseptinį poveikį šlapimo sistemai.

 

  • Geresnei odos būklei. Vitaminai A, B, C ir E pagerina odos, plaukų ir nagų būklę, užtikrina geresnį odos drėkinimą ir tonizavimą, mažina uždegimą.

 

  • Stipresnei imuninei sistemai. Biologiškai aktyvios medžiagos trešnėse slopina vėžio procesus ir stiprina imuninę sistemą. Trešnių rekomenduojama įtraukti į vaikų ir pagyvenusių asmenų mitybos racioną prevenciniams ir gydomiesiems tikslams.

 

tresnes_pyragas

Pyragas su trešnėmis

 

  • 320 g miltų
  • 200 g sviesto
  • 4 šaukštai vandens
  • Šaukštas cukraus
  • 0,5 šaukštelio druskos

Įdarui:

  • 600 ml trešnių
  • 180 ml vandens
  • 100 g cukraus
  • 2 šaukštai bulvių krakmolo

 

Gaminimas

 

Sumaišyti visus ingredientus tešlai: supilti miltus, druską, cukrų, kapotą minkštą, kambario temperatūros sviestą. Įpilti šalto vandens ir išminkyti tešlą. Iš tešlos suformuoti rutulį, suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve 1 val. Paruošti įdarą. Išimti trešnių kauliukus. Nukošti sulčių perteklių ir nuo uogų ir virti ant vidutinės ugnies, supilti nepilną stiklinę vandens. Kai vyšnios užvirs, pavirti dar 10 min. Atskirai sumaišyti cukrų su krakmolu ir tada viską suberti į vyšnių masę. Maišant pavirti 5 min., kol sutirštės. Tada palikti atvėsti. Tešlą padalyti į dvi dalis (didesnę ir mažesnę). Didesnę tešlos dalį iškočioti ir iškloti ja riebalais išteptą kepimo indą, sudėti įdarą ir uždėti juosteles, išpjautas iš likusios, iškočiotos tešlos. Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180°, 40 – 45 minutes. Kai pyragas iškeps, leisti jam šiek tiek atvėsti, prieš pjaustant. Tinka prie kavos!

 

 

12 porcijų

100 g apie 221 kcal

Paruošimo laikas: apie 100 min