Devynios mūzos senovės graikų mitologijoje buvo deivės, kurios įkvėpdavo filosofus, menininkus ir kitus asmenis, kuriems reikėdavo įkvėpimo. Šios mitinės moterys buvo vadinamos mūzomis – graikišku žodžiu, reiškiančiu troškimą ir norą. Žodis muziejus taip pat yra kilęs iš žodžio mūzos. Visi senovės rašytojai kreipdavosi į mūzas, prieš pradėdami darbą. Homeras paprašė mūzų padėti įdomiai ir įtikinamai papasakoti „Iliadą“ ir „Odisėją“. Nuo tada mūzos laikomos įkvėpimo ir meno sinonimu. Paveiksluose mūzos vaizduojamos kaip dieviško grožio nežemiškos būtybės, laikančios lauro lapus ir kitus, jų veikimo sferą atitinkančius daiktus.

 

muzos

9 senovės graikų mūzos:

 

  • Klėja. Ši mūza atrado istoriją ir gitarą. Senovėje istorijoje buvo vadinama Klėjos vardu, senovės graikų kalba „kleos“ reiškia didvyriškus veiksmus. Ji vaizduojama su klarionu dešinėje rankoje ir knyga kairėja rankoje.

 

  • Euterpė. Ši mūza išrado keletą muzikos instrumentų, įskaitant dvigubą fleitą ir dialektiką. Ji dažniausiai vaizduojama laikanti fleitą, o aplink ją – daug kitų muzikos instrumentų.

 

  • Talija. Komedijos globėja. Ji išrado komediją, geometriją, architektūros mokslą ir agrokultūrą. Taip pat buvo simpoziumų globėja. Vaizduojama laikanti komedijos teatro kaukę.

 

  • Melpomenė. Priešingai nei Talija, Melpomenė buvo tragedijos globėja. Ji išrado tragediją, retorinę kalbą ir melodiją. Ji vaizduojama, laikanti tragedijos kaukę ir paprastai taip pat turi šikšnosparnį.

 

  • Terpsichorė. Šokių globėja; ji išrado šokius, arfą ir išsilavinimą. Ji buvo pavadinama Terpsichore, nes ji mėgo šokti („Terpo“ reiškia linksmas). Ji vaizduojama su laurų vainiku ant galvos, rankose laikanti arfą ir šokanti.

 

  • Erata. Meilės ir meilės poezijos, taip pat vedybų globėja. Jos vardas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „Eros“, kuris nurodo įsimylėjimo jausmą. Ji vaizduojama, laikanti lyrą, meilės strėles ir lanką.

 

  • Polymnija. Ji yra dieviškųjų himnų ir iškalbos meno mūza, išradusi geometriją ir gramatiką. Vaizduojama žiūrinti į dangų ir rankose laikanti lyrą.

 

  • Uranija. Dangaus objektų ir žvaigždžių globėja. Ji išrado astronomiją. Ji visada buvo vaizduojama laikanti rankose žvaigždes, dangaus sferą ir kompasą, panašų į skriestuvą.

 

  • Kaliopė. Vyriausioji ir išmintingiausioji iš mūzų. Ji lydėdavo karalius ir princus, kad paskatintų teisingumą ir ramybę. Ji buvo herojinių poemų ir retorinio meno globėja. Mituose pasakojama, kad Homeras paprašė jos įkvėpti parašyti „Iliadą“ ir „Odisėją“, todėl Kaliopė vaizduojama vienoje rankoje laikanti lauro lapus, o kitoje dvi Homero poemas.

 

7 trumpi patarimai, kaip atrasti savyje vidinę mūzą:

 

  • Rašyti kasdien, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Kai kuriomis dienomis rašyti gali būti sunku, tačiau nuolatinis darbas ir atkaklumas padės išlaisvinti vidinę mūzą.

 

  • Rašyti kasdien daugmaž panašiu laiku, kai smegenys veikia geriausiai. Žmogaus protas yra linkęs kurti įpročius. Jam reikalinga rutina, kad galėtų būti inovatyvus ir kūrybiškas.

 

  • Daryti mankštą. Sportas padeda pailsinti smegenis, atitraukti mintis trumpam, kad po to jos grįžtų su dar didesne jėga. Sportas gryname ore aprūpina smegenis deguonimi, kuris stimuliuoja ir skatina žmones būti produktyvesniais.

 

  • Pakankamai miegoti. Gerai išsimiegojęs žmogus yra darbingesnis, produktyvesnis ir kūrybingesnis. Ne visiems žmonėms reikia tiek pat miego. Dauguma gerai jaučiasi tik tada, jei kiekvieną naktį miega 8 valandas, kitiems gali užtekti ir 6 valandų per naktį, tretiems gali reikėti 9 nepertraukiamų miego valandų.

 

  • Pažinti savo pasąmonę. Mintys ir sprendimai gimsta pasąmonės lygmenyje. Pasąmonė neretai atsiskleidžia per sapnus, todėl rekomenduojama išbandyti vadinamąjį sąmoningą sapnavimą, kai žmogus miega, bet sąmoningai suvokia, kad tai yra sapnas ir net gali keisti jo eigą.

 

  • Vengti narkotikų. Mitas, kad kūrybingiems galima būti tik apsvaigus nuo kokių nors cheminių medžiagų. Siaubo romanų rašytojas Stephenas Kingas sugebėjo įveikti priklausomybę kokainui ir alkoholiui ir po to parašė daugybę kūrinių, kurie pelnė begalę apdovanojimų.

 

  • Skaityti. Perskaitytos naujos mintys plečia akiratį, padeda pamatyti naujas sąsajas ir tarpusavio ryšius, tarsi kitomis akimis pažiūrėti į tą pačią situaciją.