Tikriausiai daugelis pasvajoja sudaryti giminės medį. Tas giminės medis gali padėti pajusti stipresnį ryšį su protėviais, net labiau suprasti patį save ir savo gyvenimo pasirinkimus. Be to, visada intriguoja, kokias paslaptis slėpė po devyniais užraktais mūsų giminaičiai, o gal net norisi sužinoti, kad esate kilę iš kilmingos giminės arba tai, kad jūsų protėvis buvo koks nors garsus ir visuomenei nusipelnęs asmuo. Priežasčių pradėti gilintis į giminės istoriją gali būti ne viena. Tačiau genealoginis medis nėra sudaromas per dieną: tai ilgas ir kruopštus darbas.

 

geneologija

8 patarimai, kurie padės atrasti giminės medį:

 

  • Paieškoti informacijos namuose. Profesionalūs genealogai dirba kaip privatūs detektyvai: ieško užuominų, pastebi net menkiausius pokyčius, atlieka tyrimus ir renka duomenis, kad metodiškai išsiaiškinti giminės paslaptis, atskleistų šeimos istoriją. Taip pat genealogai kaip ir detektyvai žino, kad daugiau užuominų apie giminės istoriją yra puikiai visiems matomose ir prieinamose užsakovo namų vietose. Daugiau dėmesio reikėtų skirti, peržiūrint sukauptus daiktus palėpėse, rūsiuose ir stalčiuose, kur dūla nuotraukos, dokumentai, asmeninė korespondencija. Bet kokie daiktai su datomis gali būti labai naudingi. Reikėtų peržiūrėti senus nuotraukų albumus, peržiūrėti diplomus, kariuomenės įrašus, ataskaitos korteles, dienoraščius, atvirutes ir laiškus.

 

  • Pakalbėti su vyresniais giminaičiais. Visi vyresni giminaičiai, net tie, kurie yra vyresni tik 20 minučių, yra gyvos bibliotekos. Giminės istorija saugoma jos narių smegenyse, todėl kartais atrasti savo šaknis gali padėti ilgas pasikalbėjimas su tam tikrais žmonėmis. Net jeigu atrodo, kad girdėjote visas šeimos istorijas ir legendas, vis tiek reikėtų apklausti vyresnius giminaičius ir jų atsakymus įrašyti į skaitmeninę laikmeną. Galima paprašyti jų apibūdinti žmones senose nuotraukose. Paklausinėkite apie jų tėvus, senelius, jeigu įmanoma, ir protėvius. Paprašykite pasakyti brolių ir seserų tikruosius vardus ir pavardes, gimimo vietas ir metus, vietas ar net tikslius jų adresus, tautybę ir etninę grupę, užsiėmimus, profesiją, išsilavinimą, karinę tarnybą ir kur jie buvo palaidoti.

 

  • Peržiūrėti interneto puslapius, skirtus genealogijai. Kartais informacijos gali pateikti paieškos sistema „Google“, bet taip pat vertėtų apsilankyti ir specializuotuose genealogijai skirtuose tinklalapiuose, pavyzdžiui, www.rootsweb.ancestry.com, www.gengen.lt

 

  • Atlikti DNR testą. DNR testai padeda nustatyti, kas buvo jūsų protėviai prieš šimtus ir net tūkstančius metų, kai išlikusių dokumentų nebėra ar nepakanka. Vis dėlto reikėtų būti pasiruošti staigmenoms, kurios ne visada bus malonios, nes gali būti, kad kažką kažkas iš motinos ar tėvo linijos nuslėpė arba iškraipė tai, ką iki šiol laikėte tiesa.

 

  • Naudotis socialiniais tinklais. Feisbuko grupėje „Domiuosi genealogija“ renkasi asmenys, kurie ieško savo šaknų ir padeda vieni kitiems atrasti savo giminės istoriją, iššifruoti archyvinius dokumentus ir pan. Galima tiesiog paieškoti žmonių socialiniuose tinkluose, kurių pavardės sutampa su jūsų ir pabandyti išsiaiškinti ryšį. Apskritai socialinių tinklų atsiradimas labai palengvino genealogų darbą.

 

  • Pažaboti lūkesčius. Televizijos serialai ir laidos apie įžymybes skatina nerealių lūkesčių puoselėjimą. Štai, pavyzdžiui, aktorė Sarah Jessica Parker, susidomėjusi genealogija, atrado, kad jos pro-prosenelei pavyko pabėgti nuo Salemo raganų teismo. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad būtinai rasite savo giminės medyje kokių nors labai iškilių ir žymių asmenų. Daugelio pasaulio gyventojų giminės medžiai yra gana kasdieniški ir paprasti.

 

  • Nenuleisti rankų. Sudaryti giminės medį gali būti labai ilgas ir sunkus darbas, todėl ne visi turi kantrybės daug laiko praleisti archyvuose, ilgai klausinėti gal jau sunkokai ir bepašnekančius giminaičius, šifruoti senovinius dokumentas ir išblukusias rankas. Tačiau sėkmė aplanko tik tuos, kurie susidūrę su pirmaisiais sunkumais, neskuba nuleisti rankų.