Visi, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba, turėtų mokėti susitaupyti pinigų atostogoms, brangiems daiktams, sveikatos priežiūrai, gydymui ir juodai dienai. Siekiant užtikrinti tai, kad taupymas būtų efektyvus, pakanka reguliariai sau užduoti kelis tinkamus klausimus.

 

8 klausimai, kurie padės sutaupyti pinigų kiekvieną savaitę:

 

taupymas

  • „Kiek aš galiu išleisti?“. Rekomenduojama paskirstyti savaitės išlaidas tokia tvarka: 50 % – būstui, 30 % – kitoms išlaidoms, 20 % – į taupyklę. Šiandien, kai dažniausiai atsiskaitoma ne grynaisiais, šios elementarios taupymo taisyklės laikytis yra gana sudėtinga. Tačiau, jeigu į pinigų taupymą bus žiūrima rimtai, viskas pavyks.

 

  • „Ar tikrai reikia pirkti naują?“. Pasirinkus daiktą iš antrų rankų galima sutaupyti nemažai pinigų. Pavyzdžiui, planuojant įsigyti mobilųjį telefoną, reikėtų savęs paklausti: ar man tikrai reikia naujo modelio, jeigu senas vis dar puikiai veikia ir turi visas funkcijas, kurių reikia kasdienai.

 

  • „Ar renku nuolaidų kuponus ir seku akcijas?“. Nereikėtų atsisakyti pasiūlymų įsigyti įvairių prekybos vietų lojalumo kortelių. Pildant anketas visada reikėtų nurodyti galiojantį elektroninį paštą. Jei el. paštas bus teisingas, pirmieji sužinosite apie galiojančias akcijas ir kitus gerus pasiūlymus. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kad pirkti visada reikia tik tai, ko iš tikrųjų reikia.

 

  • „Ar verta leisti pinigus sporto klubui?“. Labai žmonės klaidingai mano, kad įsigiję sporto klubo abonementą, stilingą sportinę aprangą ir ryškius sportinius batelius, be jokių papildomų pastangų taps idealių kūno formų ir proporcijų. Tačiau iš tikrųjų visa tai tėra antraeiliai dalykai. Teigiami kūno pokyčiai priklauso nuo to, kiek esate skirti laiko ir jėgų, siekiant tikslų. Todėl, jei finansinė situacija nėra labai gerai, dažnai geriau atsisakyti narystės sporto klube ir pradėti sportuoti namie arba artimiausiame parke, jei oro sąlygos geros. Internete galima rasti daug vaizdinės medžiagos, kaip taisyklingai atlikti pratimus.

 

  • „Ar pigios prekės yra ekonomiškai naudingos?“. Baldai, elektronika, buitinė technika ir kt. – kai kuriems daiktams geriau netaupyti. Pavyzdžiui, pasirinkę pigiausią elektrinį trintuvą, būsite priversti pirkti naują jau po kelių naudojimų. Todėl gresia gerokai permokėti. Rekomenduojama investuoti į tikrai kokybišką įrangą – tokios išlaidos bus vienkartinės ir netrukus atsipirks.

 

  • „Ar tikrai aš negaliu sau to leisti?“. Niekada nereikėtų eiti į parduotuvę tuščiu skrandžiu, nes rizikuojate prisipirkti nereikalingų produktų. Taip pat niekada nereikėtų pasiduoti pagundai spontaniškai įsigyti didelių pirkinių. Impulsyvus elgesys neretai skatina mus pirkti daiktus, kurių pagal savo gaunamas pajamas paprasčiausiai mes negalime sau leisti. Priešingu atveju gali paaiškėti, kad likus savaitei iki atlyginimo, pinigų užtenka tik duonai ir pienui.

 

  • „Kiek kreditų aš galiu pasiimti?“. Gyventi skolose – ne pats geriausias pasirinkimas. Nuolatinis galvojimas apie tai, kaip atiduoti paskolas, padaro žmones nervingus. Jeigu skolos laiku nesugebama sumokėti, gresia pulti į neviltį. Jeigu kartais leidžiate sau ką nors įsigyti su kreditine kortele, reikėtų nepamiršti, kad paskola bankui neturėtų viršyti 30 % limito.

 

  • „Kaip aš galėčiau sutaupyti eurą per dieną ir 365 eurus per metus?“. Rekomenduojama atsisakyti įpročio kiekvieną rytą prieš darbą arba po pietų įsigyti kavos išsinešimui. Taip, lankytis kavinėse smagu dėl daugelio priežasčių (ne tik dėlto, kad ten skani kava, bet ir galimybės pabendrauti su kitais žmonėmis ar šiaip trumpam pakeisti aplinką). Atsisakius kavos išsinešimui galima sutaupyti nemažai pinigų per metus, nes ne paslaptis, kad už tą malonumą atsigerti ypatingai paruoštos kavos stipriai permokame.