Viduramžiais riteriai Europoje buvo priskiriami elitui. Tačiau Tolimuosiuose Rytuose buvo kitokių karių, kurie daugeliu atveju buvo pranašesni. Viduramžių Japonija garsėjo karžygių kultūra – samurajais. Jų ideologija prasidėjo IX amžiuje ir per keletą šimtmečių tapo vienu svarbiausių gyvenimo kodeksų. Ilgainiui samurajų kultūrai didelę įtaką padarė Zen budizmas. Samurajų gyvenimo būdas vadinamas „bušido“ arba „kario keliu“. Šis kodeksas reguliavo, kaip jiems reikia gyventi, dirbti, judėti ir t. t. Iš karių būdavo reikalaujama pasiaukojimo, visiškos ištikimybės, būti stipriems ir vikriems, puikiai valdyti ginklus ir pan. Samurajai daugiausiai dirbdavo savo šeimininkams ir kaudavosi su varžovais kruvinuose mūšiuose tarp klanų. Be kovojimo jie dar turėdavo užtikrinti vietinių gyventojų saugumą ir prireikus ginti.

 

samurajai

Samurajais dažniausiai tapdavo vyrai, tačiau net ir moterys galėjo mokytis kovos menų ir strategijos. Moteris kares japonai vadindavo „Onna – Bugeisha“. Taip pat kaip ir vyrai jos kaudavosi mūšiuose. Dažniausiai jos pasirinkdavo kovoti su naginata – 30 – 60 cm ilgio kalavijo tipo geležte, pritvirtinta prie ilgo koto. Daugelis tų laikų kilmingų japonių tapdavo namų šeimininkėmis, todėl, manoma, kad karės buvo tam tikra visuomenės mažuma. Tačiau gali būti, kad moterys kaudavosi mūšiuose daug dažniau, negu rašydavo knygose. Archeologai ištyrę 1580 metų Senbon Matsubaru mūšio vietą ir atlikę DNR testus nustatė, kad iš 105 rastų kūnų buvo 35 moteriškos lyties. Kitose vietovėse rezultatai irgi buvo panašūs.

 

Tikriausiai ne daugelis žino, kad samurajai buvo labai plačių pažiūrų, kalbant apie seksualinius santykius. Jie ne tik toleravo tos pačios lyties asmenų santykius, bet ir juos skatino. Dažniausiai intymūs santykiai užsimegzdavo tarp patyrusio samurajaus ir jaunuolio, kurį jis treniruodavo.

 

8 pagrindinės samurajų gyvenimo taisyklės:

 
  • Dorumas arba teisingumas. Ne tik mūšio lauke, bet ir asmeniniame gyvenime būdavo reikalaujama, kad samurajai visada išliktų dori ir teisingi. „Dorumas – tai kaulas, kuris suteikia tvirtybės ir stoto. Be kaulų galva negalėtų laikytis ant stuburo, nei rankos, nei pėdos negalėtų laikytis. Be dorumo nei talentas, nei mokslai nepadės žmogaus paversti tikru samurajumi“, – rašoma knygoje „Bušido: Japonijos siela“ (angl. „Bushido: The Soul of Japan“).
 
  • Drąsa. Svarbu atskirti narsumą nuo drąsos. Drąsa tik tada gali būti laikoma vertybe, kai ji siekiama vykdyti teisingumą ir dorus ketinimus. Konfucijus rašė: „Suvokimas, kas yra teisinga ir to darymas ne visada rodo drąsos trūkumą. Trumpai tariant, drąsa – tai yra daryti tai, kas yra teisinga“.
 
  • Gerumas arba gailestingumas. Iš žmogaus, kuris turi galią įsakinėti ir žudyti, taip pat tikimąsi, kad jis bus geras ir gailestingas. Meilė, didžiadvasiškumas, meilė kitiems, užuojauta ir gailestis – tai yra gerumo, svarbiausio žmogaus sielos atributo, bruožai. Tiek Konfucijus, tiek kitas garsus filosofas Mencijus, dažnai sakydavo, kad svarbiausias reikalavimas valdovui yra gailestingumas.
 
  • Mandagumas. Mandagumas ir geros manieros yra vieni iš išskirtinių japonų savybių, kurias pastebi kiekvienas Tekančios Saulės šalyje apsilankęs turistas. Mandagumas turėtų būti nuoširdus ir neapsimestinis. Jis neturėtų kilti dėl baimės neįtikti kitiems.
 
  • Sąžiningumas arba nuoširdumas. Tikrasis samurajus turi niekinti pinigus. Jie neturi gailėti pinigų, nes turtai trukdo įgyti išminties. Vaikai, treniruojami būti samurajais, būdavo mokomi, kad kalbėti apie pinigus yra prasto tono ženklas.
 
  • Garbingumas. Samurajai būdavo treniruojami ne tik kaip fiziškai stiprūs kariai. Labai daug dėmesio buvo skiriama ugdyti jų charakteriui, kantrybei. Jie būdavo mokomi susikaupimo, nepasiduoti provokacijoms ir būti kantriems, net jei tampa nebepakeliama.
 
  • Ištikimybė. Tai viena svarbiausių samurajų savybių. Ko gero, ištikimybė – pagrindinė samurajų galia.
 
  • Charakteris ir savikontrolė. Samurajai būdavo mokomi atskirti, kas yra gera, o kas bloga. Didžiausias dėmesys būdavo skiriamas savikontrolei ugdyti.