„Diena be saulės šviesos yra naktis“, – kartą pašmaikštavo garsus komikas Steve‘as Martinas. Kai natūralios saulės šviesos sumažėja, iš tikrųjų atrodo, kad rytas niekada neišaušta. Gyvybė Žemės planetoje priklauso nuo žvaigždės, aplink kurią sukasi pasaulis. Kai mažiau Saulės spindulių pasiekia Žemės paviršių, poveikį pajaučia kiekvienas planetos gyventojas. Po žiemos saulėgrįžos dienos po truputį pradeda ilgėti. Galima guostis, kad jau nebe daug liko, keltis ir grįžti iš darbo su tamsa. Žiemos saulėgrįžą žymi žiemos pradžią, tačiau po jos prasidedanti žiema jau būna šviesesnė, šaltesnė ir gražesnė.

 

8 dalykai, kurių nežinojote apie žiemos saulėgrįžą:

 

saulėgrįža

  • Žiemos saulėgrįža būna porą kartų per metus. Šiaurės pusrutulyje žiema būna gruodžio – vasario mėnesiais, o Pietų pusrutulyje tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio. Todėl nenuostabu, kad teoriškai būna dvi žiemos saulėgrįžos. Šiaurės pusrutulyje ji įvyksta apie gruodžio 21-ąją, o Pietų – maždaug birželio 21-ąją. Šiaurės pusrutulio gyventojai birželio 21-osios saulėgrįžą vadina vasaros, o Pietų – atvirkščiai.

 

  • Žiemos saulėgrįža trunka tiek, kiek akies mirksnis. Kalendoriuje rašoma, kad žiemos saulėgrįža trunka vieną dieną, tačiau tai ne visai tiesa. Iš tikrųjų ji trunka tik labai trumpą akimirką, kol Saulė yra pakilusi virš Ožiaragio atogrąžos.

 

  • Žiemos saulėgrįža kasmet įvyksta skirtingu laiku. 2015 metais ji įvyko gruodžio 22 dieną 4 valandą 49 minutės pagal pasaulinį koordinuotąjį laiką (UTC). Tai standartas pagal kurį pasaulyje reguliuojamas laikas. Lietuva patenka į UTC+2 zoną. Tačiau tose pasaulio dalyse, kuriose diena aušta vėliau, žiemos saulėgrįža buvo minima gruodžio 21 dieną. 2016 metais žiemos saulėgrįža įvyks gruodžio 21 dieną 10 valandą 44 minutės pagal pasaulinį koordinuotąjį laiką (UTC). Tai reiškia, kad Lietuvoje saulėgrįža įvyks 12 valandą 44 minutės.

 

  • Žiemos saulėgrįža – pirmoji astronominės žiemos diena. Meteorologai sako, kad žiema prasideda gruodžio pirmą, tačiau astronomijos požiūriu žiema prasideda tada, kai įvyksta žiemos saulėgrįža. Meteorologai žiemos pradžią nustato pagal kasmetinę temperatūrą, o astronomai – pagal Žemės poziciją Saulės atžvilgiu.

 

  • Per žiemos saulėgrįžą šešėliai būna patys ilgiausi. Per žiemos saulėgrįžą Saulė dangaus skliautu keliauja žemiausiai, todėl šešėliai būna ilgiausi. Žiemos saulėgrįžos vidurdienį šešėliai ilgiausi per visus metus. Ypač vaikams patinka žaismingai atrodantys ilgi šešėliai. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir suaugusiems: galbūt tai praskaidrins dieną!

 

  • Pilnatis per saulėgrįžą būna net rečiau negu Mėlynasis Mėnulis. Nuo 1793 metų per žiemos saulėgrįžą pilnatis buvo tik 10 kartų. Paskutinė buvo 2010-aisiais ir tuomet buvo ne tik pilnatis, bet ir Mėnulio užtemimas. Kita pilnatis bus tik 2094 metais.

 

  • Žiemos saulėgrįža yra susijusi su šv. Kalėdomis. Tiksliai nėra žinoma, kada gimė Jėzus Kristus, kadangi nėra rašytinių šaltinių, kada tai būtų paminėta. Tačiau visuomenėje priimta Kristaus gimimo dieną švęsti kelios dienos po žiemos saulėgrįžos. Žiemos saulėgrįžą žmonės švenčia nuo neatmenamų laikų. Senovės romėnai švęsdavo Saturnalijas, Šiaurės šalių ir dabartinės Vokietijos gyventojai pagonys minėjo Julę. Net Stounhendžas susijęs su žiemos saulėgrįža. Vėliau krikščionys, norėdami paskatinti krikščionis apsikrikštyti, sutapatino pagonišką šventę su krikščioniškomis tradicijomis. Daug Kalėdų papročių yra tiesiogiai susiję su pagonybe, saulėgrįžos švente ir tradicijomis.

 

  • Žiemos saulėgrįža skatina prisiminti Mikalojų Koperniką (1473 – 1543). Saulėgrįža lotynų kalba vadinama „Solstitium“ ir tai reiškia tašką, kuriame akimirkai sustoja Saulė. Tai, kad Saulė, Žemė ir kiti dangaus kūnai juda Renesanso laikais atrado Mikalojus Kopernikas. Taigi, ši diena puiki proga pagalvoti apie pasaulio mokslininkų pasiekimus ir atradėjus.