Mintis, kad žmonės gali eiti per ugnį, sena kaip pasaulis. Vaizduotė iš karto piešia paveikslą, kuriame keistai apsirengę ir išsidažę veidus žmonės atlieka senovinius ritualus. Vaikščiojimas per įkaitintas žarijas buvo praktikuojamas skirtingais laikotarpiais ir skirtinguose žemynuose: nuo Egipto, Ispanijos iki Pietų Amerikos, Azijos ir Australijos. Kiekvienas, pabandęs pereiti ugnį, pasakoja, kad šis ritualas pakeitė jų gyvenimus. Tai stebuklingas ritualas, kuris vėl uždega aistrą gyventi ir įveikti visus sunkumus.

 

"vaikščiojimas žarijomis"

Žmonės, galintys eiti per ugnį, kelia susižavėjimą ir pagarbią baimę. Ši netradicinė veikla pasaulyje praktikuojama tūkstančius metų. Istoriniai šaltiniai liudija, kad tai vyko jau 1200 m. pr. Kr. Bulgarijoje rytų stačiatikiai vaikšto žarijomis per religines šventes. Šiaurinėje Graikijos dalyje gegužę šventojo Konstantino arba Elenos garbei surengiama trijų dienų šventė, per kurią visi norintieji gali basomis vaikščioti degančiomis medžio anglimis. Žmonės tiki, kad šventasis suteikia jiems stebuklingą galią – vaikščioti ir nenudegti padų.

 

Kaip visa tai aiškina fizika? Anglių temperatūra įkaista iki daugiau nei 535 °C, o žmogaus kūnas pradeda degti kur kas žemesnėje temperatūroje, tačiau fizikoje svarbi ne tik temperatūra. Tačiau tai nebuvo aišku iki 1770 metų, kai Josephas Blackas nustatė ryšį tarp terminės energijos ir temperatūros (vėliau garsus škotų fizikas ir chemikas atrado anglies dioksidą). Skirtingoms medžiagoms reikia skirtingos šilumos galios. Standartinis pavyzdys – vanduo. Norint 1 kubinio centimetro temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus, reikia jį veikti 4,18 džaulių jėga. Žmogaus pėdas sudaro daugiausiai vanduo. Tai reiškia, kad toks pat kiekis energijos, sklindančios iš anglių daug daugiau sumažins temperatūrą, negu ta pati energija, tekanti į pėdas, pakels pėdų temperatūrą. Jeigu pėdos turi tiesioginį kontaktą su anglimis, energija teka, kol temperatūra susilygina. Žinoma, tam reikia laiko. Be to, viskas priklauso ir nuo šilumos laidumo. Geras šilumos laidininkas yra vanduo, o blogas – pelenai. Pėdos prisiliesdamos atvėsina anglis, todėl ugnis turi naudoti daugiau energijos, kad vėl įkaitintų vėsesnę vietą. Kartais galima pamatyti blankiai oranžinius pėdsakus ten, kur kažkas praėjo. Vanduo yra geras laidininkas, todėl energija, tekanti į pėdas, yra praleidžiama per tam tikrus taškus ir temperatūra nepasiekia degimo stadijos.

 

Nepaisant to, vaikščiojimas ugnimi yra labai pavojinga praktika. Liepsnojančiame lauže yra energijos, kuri siekia 538 laipsnius Celsijaus. Dažnai pasitaiko, kad po ugnį vaikštantys asmenys nusvyla padus iki pūslių arba patiria tokių rimtų nudegimų, kad prireikia medikų pagalbos. Kartais karšta anglis gali prilipti prie pado ir stipriai nudeginti odą. Be to, laužavietėje yra itin įkaitusių vietų, metalo detalių ir karšto oro kišenių medienos malkose. Kritimas ant įkaitintų žarijų gali baigtis net mirtimi. Vaikščioti žarijomis gali tik patyrę žmonės arba prižiūrimi ekspertų.

Eiti įkaitintomis žarijomis – tai būdas įveikti savo baimes. Žengti pirmą žingsnį ant iki raudonumo įkaitusių anglių – nelengva užduotis, skatinanti perlipti per save. Tuomet ateina supratimas, kad galima padaryti viską, kas iš pradžių atrodė neįmanoma. Ėjimas per ugnį – tai dvasinė patirtis, vedanti į nušvitimą. Ji padeda pasitikėti savimi, grąžina gyvenimo džiaugsmą. Nugalėjus ugnies baimę visi gyvenimo sunkumai pradeda atrodyti įveikiami. Žmogus ima ryžtingiau veikti, pozityviau mąstyti.

 

Legenda byloja, kad Indijoje per žarijas pirmieji pradėjo vaikščioti du brahmanų dvasininkai prieš 4000 metų. Nuo tada šis ritualas atliekamas, siekiant apsivalyti sielą, geriau suprasti save ir buvimą Žemėje. Kaip Žemei reikia atsinaujinti, taip ir žmogaus sielai. Didžioji natūrali mūsų planetos dalis atsinaujina ir išsivalo ugnimi. Gaisrai padaro vietos naujai augalijai, kurios reikia laukiniams gyvūnams, kad išgyventų.

 

7 pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės ryžtasi eiti per ugnį:

 
  • Nori nugalėti baimę ir gauti jėgų eiti pirmyn, priimti naujus sprendimus. Gali apskritai pasikeisti požiūris į baimę (aukščio, skrydžio, šalčio, karščio).
  • Padeda atnaujinti požiūrį į gyvenimą ir patikėti, kad nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų atlikti.
  • Padeda įveikti kliūtis ir apribojimus.
  • Išmoko vertinti ugnies elementą ir jo gydomąją galią.
  • Praplečia dabartinių galimybių ribas.
  • Apvalo kūną ir suteikia gyvybingumo.
  • Ėjimas per žarijas – tai malda ir meditacija, stiprinanti tikėjimą.