Balandžio 22-ąją, kaip ir kasmet, minėsime tarptautinę Motinos Žemės dieną. Be jos, nebūtų ir mūsų. Todėl tam, kad joje būtų gera kvėpuoti ir įmanoma gyventi visiems, mes turime stengtis išsaugoti švarią planetą.

 

tarsa

Neseniai, 2018 metais pasaulinis poveikio sveikatai institutas pranešė, kad 95 % pasaulio populiacijos kvėpuoja oru, viršijančiu taršos lygį, kurį nustatė pasaulio sveikatos organizacija. Labiausiai dėlto nukenčia besivystančios šalys, nes plečiantis ekonomikai, neretai peržengiamos saugios gyventojų sveikatai aplinkos ribos.

 

Remianti palydovų ir oro sąlygų stebėjimo sistemų duomenimis visame pasaulyje pastebimas didelis užteršto oro tankis. 2016 metais tai pareikalavo 4,1 milijono žmonių gyvybių – tai yra šešta mirtingumo priežastis visame pasaulyje (kitos penkios yra širdies ligos iraukštas kraujo spaudimas, rūkymas, prasta mityba).

 

Oro tarša namų ūkiuose, kuri kyla dėl kuro (anglių ir medienos) deginimo, nusineša kasmet 2,6 milijono gyvybių. Kinijoje ir Indijoje 51 %mirčių įvyksta dėl per didelės oro taršos. Vis dėlto jau dabar galima įžvelgti šiek tiek teigiamų pokyčių: pavyzdžiui, Kinija pradėjo labiau kontroliuoti anglių išgavimą, o Indija siekia mažinti oro taršą uždarose patalpose, skatindama naudoti suskystintas dujas vietoj kietojo kuro.

 

7 patarimai, kaip sumažinti oro taršą:

 

  • Suprasti, kas sukelia ir didina oro užterštumą. Oro užterštumo priežastys yra retėjantis ir žemyn besileidžiantis ozono lygis, kietosios dalelės, švinas, sieros dioksidas, azoto oksidas ir anglies monoksidas. Aplinkos taršą didina išmetamosios automobilių dujos, didžiulės cheminių medžiagų saugyklos, fabrikų ir komunalinių įmonių, jėgainių emisijos.

 

  • Rečiau naudotis automobiliu. Automobilių tarša ne tik prisideda prie to, kad ozono lygis atmosfero retėja ir leidžiasi žemiau, bet ir skatina sieros dioksido išsiskyrimą, kuris taip pat labai apnuodija orą. Rekomenduojama rečiau važiuoti automobiliu, daugiau vaikščioti pėstute arba važiuoti dviračiu, naudotis viešuoju transportu. Vienu išvažiavimu automobiliu stengtis nuveikti kuo daugiau (apsilankyti parduotuvėse ir tam tikrose įstaigose), kad nereikėtų daug kartų per dieną užvedinėti ir gesinti automobilio variklio. Įprastus automobilius keisti į hibridinius.

 

  • Sodinti daugiau augalų. JAV kosmoso agentūros instrumentiniai tyrimai parodė, kad tokie kambariniai augalai kaip gerberos, vėzdūnės, gebenės lipikės, padeda sumažinti anglies monoksido kiekį ore. Augalai veikia panašiai kaip žmogaus kepenys: filtruoja kenksmingus chemikalus ir pavojingus junginius, sugerdami toksinus per mažytes poras lapuose ir „suvirškindami“ teršalus per stiebus, šaknis ir pašalindami juos į dirvožemį.

 

  • Naudoti saulės ar kitą atsinaujinančių gamtos išteklių energiją. Elektra gali atrodyti kaip vienas saugiausių būdų apšildyti namus, bet elektros prietaisai skatina lakiųjų organinių junginių susidarymą. Azoto oksidas taip pat yra šalutinis elektros naudojimo produktas. Todėl ekologiškiausias sprendimas būtų naudoti saulės energijos kolektorius, kuriuos galima įrengti ant namo stogo. Saulės energijos kolektoriai pagamins tiek energijos, kiek užteks visam namui, o likutį bus galima parduoti.

 

  • Nenaudoti produktų, kurių sudėtyje yra ar gali būti švino. Daugiausiai švino pramonėje naudoja XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje: jo būdavo net vaikų žaisluose ar raudonuose lūpų dažuose. Rekomenduojama patikrinti dujų ir elektros įrangą, stebėti, ar nėra jokių įtrūkimų, niekada nedeginti šiukšlių, baterijas išmesti tik į tam tinkamas vietas, tikrinti dažų, baldų, dekoracijų, vaikų žaislų sudėtį.

 

  • Drėkinti žemę. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems nuosavą sodą ir naudojantiems daug sintetinių trąšų: kai žemė yra per sausa, ji pradeda dulkėti, kenksmingi sveikatai pesticidai susimaišo su oru ir gali patekti į kvėpavimo takus. Reikėtų stebėti, kad žemė niekada neperdžiūtų. Jeigu kol kas nesiruošiate sėti, žemę galima uždengti plastikine plėvele, kuri apsaugos nuo išdžiūvimo ir įrengti naujovišką saulės energija valdomą drėkinimo sistemą.

 

  • Šilčiau apsirengti. Elektriniai šildytuvai didina anglies monoksido ir azoto dioksido kiekį atmosferoje, anglies ir naftos deginimas skatina ozono sluoksnio retėjimą ir išskiria sieros dioksidą, dujino apšildymo sistemos gali pakelti anglies monoksido lygį iki kritinės ribos. Todėl rekomenduojama ne didinti šilumą namuose, o tiesiog šilčiau apsirengti, apsikloti antklodėmis ir pledais, avėti šiltas šlepetes namuose.