Mėnulis – vienas pagrindinių mitologijos, folkloro ir prietarų elementų, todėl būtų keista, jei jam nebūtų priskiriama mistinių, stebuklingų savybių. Daugelį iš jų mokslininkai gali logiškai paaiškinti. Tačiau vis dar yra fenomenų, kurių niekaip neįmanoma paaiškinti.

 

7 mitai apie tai, kad Mėnulio pilnatis veikia mūsų fiziologiją:

 

Mėnulis

  • Mėnulio pilnatis veikia menstruacijų ciklą. Ryšys tarp Mėnulio fazių ir menstruacijų ciklo buvo pastebėtas net tolimoje senovėje: reikia 29 dienų, kad Mėnulis apsisuktų aplink Žemę, o moters ciklas trunka vidutiniškai 28 dienas (trukmė gali šiek tiek skirtis: būti ilgesnė ar trumpesnė). Nors ši teorija neturi jokio mokslinio pagrindo, tačiau daugumai dailiosios lyties atstovių ji pasitvirtina.

 

  • Mėnulio pilnatis pagerina vaisingumą ir gimstamumą. Tikriausiai nuo tada, kai susikūrė pirmoji civilizacija, žmonės tikėjo, kad Mėnulis tiesiogiai veikia moterų vaisingumą ir tuo, kad pagal Mėnulio fazes galima apskaičiuoti moters pastojimo tikimybę. Šis tikėjimas glaudžiai susijęs su anksčiau aprašytu, kad Mėnulio pilnatis veikia menstruacijų ciklą. Šiuolaikinis mokslas ilgai analizavo ryšį tarp pastojimo momento ir Mėnulio atspindžio danguje. Tiesa yra ta, kad per pilnatį iš tikrųjų fiksuojamas nedidelis gimstamumo padidėjimas, palyginus su kitais periodais.

 

  • Mėnulio pilnatis blogina miego kokybę. Iki elektros atsiradimo buvo pastebima, kad Mėnulio fazės gali sutrikdyti miegą ir, ypač moterims, gali sukelti nemigą. Šiandien, kai plačiai naudojamas dirbtinis apšvietimas, miego sutrikimų pagrindinė priežastis yra tikrai ne Mėnulio pilnatis.

 

  • Mėnulio pilnatis skatina priepuolius. Tai klaidinga nuomonė, išlikusi nuo senų laikų, kai ligos priežasčių ieškoti bet kur kitur, bet tik ne nuosavame kūne. Tačiau ryšys tarp Mėnulio ciklo ir priepuolių dažnumo vis tiek yra. Tokių įrodymų atrado Pietų Floridos universiteto neurologijos profesorius, dr. Selimas Bendadis. Pasak amerikiečių neurologo, dauguma epilepsijos priepuolių nutinka paskutiniame Mėnulio fazės ketvirtyje, o mažiausiai tikėtina, kad jie ištiks per Mėnulio pilnatį.

 

  • Mėnulio pilnatis skatina pamišimą. Sunku pakovoti su Hipokrato, Aristotelio ir Plinijaus Vyresniojo autoritetais, kurie kaltino Mėnulio skleidžiamą šviesą dėl didelio poveikio žmogaus psichikai ir dėl įvairių manijų atsiradimo bei suintensyvėjimo. Net medicininis terminas „lunatikavimas“, kurį neretai sukelia rimti psichikos sutrikimai, yra tiesiogiai susijęs su lotynišku Mėnulio pavadinimu. Reikia pažymėti, kad šiuolaikinė psichiatrija neįžvelgia jokio dviprasmiško ryšio tarp žmogaus psichinės būklės ir Mėnulio fazės.

 

  • Mėnulio pilnatis – kraujo netekimo ir nesėkmingų operacijų priežastis. Šis teiginys ilgą laiką buvo laikomas neginčijama tiesa, net tarp sveikatos specialistų, tačiau tik iki tol, kol Klivlendo klinikoje buvo atliktas specialus tyrimas. Ištyrę 15 metų operacijų medžiagą amerikiečių mokslininkai priėjo išvadą, kad chirurginės intervencijos sėkmė nepriklauso nuo Mėnulio ciklo. Svarbiausias dalykas yra paciento būklė ir gydytojo kvalifikacija.

 

  • Mėnulio pilnatis veikia gyvūnų elgesį. Šiame tyrime dalyvavo kelios tyrėjų grupės ir pastebėta, kad skirtingose pasaulio dalyse rezultatai buvo skirtingi. Britų gydytojai pastebėjo, kad per pilnatį agresyvūs šunys du kartus dažniau puldavo žmones, o australų gydytojai, kad nepriklausomai nuo Mėnulio fazės, ligoninės priimamajame apsilankė maždaug tiek pat šunų apkandžiotų pacientų. Tačiau tą faktą, kad pilnaties naktį gyvūnai dažniau susižeidžia ir yra pilni energijos, veterinarai patvirtino.