Tikriausiai visi pažįsta žmonių, kurie teigia, kad gali valgyti viską ir nepriaugti nė gramo. Manoma, kad kai kurie asmenys turi vadinamąjį liesumo geną, kuris neleidžia žmogui priaugti svorio. Tačiau ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: liesų žmonių organizmas sunkiau skaido riebalus, todėl jie yra linkę kaupti ne ant pilvo, klubų ar sėdmenų, o kur kas pavojingesnėse vietose – kraujagyslėse, plaučių kapiliaruose ir aortose.

 

dietos

Daugelis žmonių yra liekni arba apkūnūs dėl savo gyvenimo būdo, aktyvumo lygio, miego trukmės, maisto kiekio ir kokybės. Iš tikrųjų dažną šiais laikais kamuoja antsvoris paprasčiausiai dėlto, kad žmonės valgo ir sėdi per daug.

 

Tikėjimas, kad genetika atlieka svarbų vaidmenį ir jo negalima kontroliuoti, veda prie požiūrio, kad viso pasaulio žmonių genai drastiškai pasikeitė vos per 50 metų. Pavyzdžiui, JAV nutukimo maistai be galo išaugo nuo 1990 metų. Šie žmonės yra gimę per pastaruosius penkiasdešimt metų. Tada ar galima sakyti, kad žmogaus genuose įvyko kokių nors kardinalių pokyčių nuo 1970 iki 1990, kad nemaža visuomenės dalis staiga priaugo svorio? Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar nepasikeitė tų žmonių kasdienė mityba ir fizinis aktyvumas ir tik tada būtų galima dėl nepatinkančio kūno masės indekso kaltinti genetiką.

 

Bendras Lozanos universitetinės ligoninės Šveicarijoje ir Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų ir gydytojų komanda atliko tyrimą, kuriame analizavo 95 tūkst. žmonių ir atrado 28 genų regioną, kuris yra tiesioginiai susijęs su kūno masės indeksu. Papildoma šio regiono kopija parodydavo ekstremalų lieknumą, o šių genų panaikinimas padidino liguisto nutukimo riziką (paprastai yra dvi kopijos visų genų – vieną žmogus gauna iš motinos, kitą – iš tėvo, tačiau dėl genų mutacijų kartais gali atsirasti papildomų genų arba kai kurie genai gali būti panaikinami).

 

2000 tyrimo dalyvių turėjo genų dublikatą, kuris jiems padidino riziką tapti pavojingai liesiems. Vyrai, turintys dvigubai daugiau tokių genų, buvo 23 kartais labiau linkę būti per liesi negu tie stipriosios lyties atstovai, kurie tokios genų kombinacijos neturėjo. O štai moterys turėjo tik 5 kartus didesnę liesumo riziką. Įdomu tai, kad tas pats 28 genų regionas yra susijęs ne tik su kūno masės indeksu, bet ir polinkiu į autizmą (genų ištrynimas) bei šizofreniją (genų dublikatas).

 

Priežasčių, kodėl kai kurie žmonės yra natūraliai liekni, nepriklausomai nuo to, ką jie valgo ir ar jie yra fiziškai aktyvūs, yra daugybė. Štai pagrindinės 7 priežastys, kodėl taip dažniausiai nutinka:

 

  • Genetika. Jeigu mama ar tėtis yra liekni, didesnė tikimybė, kad ir suaugę jų vaikai bus liekni.

 

  • Metabolizmas arba medžiagų apykaita. Jis priklauso nuo lyties, amžiaus, streso ir stimuliuojančių medžiagų vartojimo.

 

  • Terminis maisto poveikis. Organizmas naudoja energiją maistui virškinti. Paprastai tai sudaro 10 % suvartotos energijos (kalorijų), bet kai kurių žmonių organizmas gali sunaudoti daugiau energijos negu kitų.

 

  • Apetito kontrolės skirtumai. Vieni žmonės turi nedidelį apetitą ir jie turi dažnai sau priminti, kad reikia pavalgyti.

 

  • Tautybė. Kai kuriose populiacijose, pavyzdžiui, azijiečių, lieknų žmonių yra daugiau.

 

  • Sveika mityba. Mityba turtinga vaisių, daržovių, visadalių grūdų, liesų baltymų ir mažai riebalų turinčių pieno produktų.

 

  • Reguliarus sportas. Bent tris kartus per savaitę.