Kovo 20 dieną minima pasaulinė Žemės diena arba astronominis pavasaris. Diena ir naktis vėl tampa tokios pat trukmės. Įdomu tai, kad Žemės diena pasaulyje minima net dvi dienas per metus (kovo 20 ir balandžio 22-ąją). Ko gero, šios datos pasirinktos neatsitiktinai. Pavasaris skirtas pabundančiai Žemei pasveikinti.

 

"žemė"

Tikriausiai daugelis norėtų gyventi ekologiškiau, bet norėti lengviau negu padaryti. Pavyzdžiui, nusprendžiate nusipirkti marškinėlius iš 100 % organinės medvilnės. Visi žino, kad tokia medvilnė yra geresnė Žemei. Iš dalies taip ir yra: auginant įprastą medvilnę dirvožemis gausiai teršiamas pesticidais. Tačiau nedaugelis žino, kad, norint išauginti tiek medvilnės pluošto, kiek reikia vieniems marškinėliams, reikia sunaudoti 10 tūkst. litrų vandens. Be to, visada išlieka tikimybė, kad gamintojai marškinėliams dažyti naudos gamtai nepalankias pramonines chemines medžiagas, galinčias užteršti požeminius vandenis. Jeigu tai žinotumėte, ar ir tuomet marškinėlius iš 100 % organinės medvilnės laikytumėte ekologiškais? Ar vis dar juos pirktumėte?

 

Ginčytina tai, kas yra ir kas nėra ekologiška. Pasaulio ekonomika auga, žmonės pagamina vis daugiau ir sudėtingesnių produktų, o laiko galvoti apie galimas pasekmes nėra. Pasaulio gyventojai yra įpratę reaguoti į grėsmes, kai jos yra aiškios ir dabar. Pavyzdžiui, jie supranta, kad suvalgius pagedusio maisto, pradės pykinti, o pradėjus akinti ryškiai šviesai, reikės užmerkti akis. Iki šiol labai mažai kalbama apie tai, kokį kaupiamąjį poveikį dabartinė žmonių veikla turės ateities kartoms ir klimato kaitai. Prekybos centruose trūksta duomenų, ką reikėtų rinktis, bet nei jei ji būtų, greičiausiai daugelis į ją vis tiek nekreiptų dėmesio.

 

Žemės dienos simboliai – tai Žemės planetos atvaizdas, medis, gėlės, lapai, vaizduojantys augimą, atliekų rūšiavimo simbolis. Žemės dienos spalvos – natūralių tonų, pavyzdžiui, visi žali, rudi, mėlyni atspalviai. Žemės vėliavą sukūrė amerikietis Johnas McConellas. Ji vadinama visų žmonių, žemės gyventojų, vėliava. Abiejose vėliavos pusėse vaizduojamas Žemės nuotrauka iš kosmoso tamsiai mėlyname fone. Vėliava gaminama iš perdirbamo, orų pokyčiams atsparaus poliesterio.

 

7 idėjos, ką galima nuveikti Žemės dieną:

 

  • Apsilankyti knygyne arba bibliotekoje ir išsirinkti knygą apie gamtą arba aplinkos taršą arba pažiūrėti dokumentinį filmą ekologine tema. Perskaičius knygą pasidalykite savo mintimis su kitais. Paskatinkite kuo daugiau žmonių domėtis tais pačiais dalykais. Galima parašyti atsiliepimą apie knygą arba filmą internete. Keletas filmų, tinkančių Žemės dienai: 1990 metų „Šokis su vilkais“ („Dances with Wolves“), 2007 metų „Atgal į gamtą“ („Into the Wild“) ir 2009 metų „Poveikio nedarantis žmogus“ („No Impact Man“).

 

  • Apsilankyti kokiame nors gamtos muziejuje (pavyzdžiui, gyvūnų, jūrų, botanikos), nacionaliniame parke arba bent pasivaikščioti miesto parke ar vietinių apylinkių miškuose.

 

  • Pasidomėti aplinkos taršos problemomis gyvenamoje vietovėje. Pavyzdžiui, apie upių taršą, negyvas žuvis, šimtais išmetamas į jūros krantą, žvejybos ir medžioklės sezonus, ilgalaikę išsiliejusios naftos žalą aplinkai, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis ir t. t.

 

  • Apskaičiuoti, kiek atliekų palieka jūsų šeima per dieną ir per savaitę (kiek šiukšlių maišų arba kiek kilogramų išmetama į konteinerius). Pagalvoti, ką būtų galima ne mesti į šiukšlių dėžę, o perdirbti ir prikelti antram gyvenimui. Galbūt išmetame dar visai gerus daiktus, kuriuos būtų galima paaukoti arba padovanoti tiems, kuriems jų reikia labiau.

 

  • Pasivaikščioti po apylinkes ir surinkti šiukšles. Tvarkos akcijai reikės tik pasiimti šiukšlių maišų, pirštinių ir gerą nuotaiką. Galima suburti komandą. Tvarkyti aplinką visiems kartu bus smagiau. Be to, taip galima sutvarkyti didesnį plotą.

 

  • Pasidomėti, kokios medžiagos gali būti perdirbamos ir kur jas reikėtų mesti.

 

  • Surengti lėlių vaidinimą vaikams, kuriame vaizdžiai ir linksmai paaiškinti apie ekologines problemas ir klimato kaitą.