Mitai, istorija ir legendos yra įrodymai, kad senovėje moterys buvo neprilygstamos gražuolės. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, daugelis iš jų neturi portretų, kurie liudytų, kaip jos iš tikrųjų tada atrodė. Be abejo, grožis priklauso nuo to, kuris į jį žiūri: tai, kas gražu tais laikais, nebūtinai būti labai gražu ir dabar, XXI amžiuje. Juk tiek laiko praėjo, tiek daug visko pasikeitė! Tačiau šios 7 moterys garsėjo nepaprastu grožiu ir darė įtaką istorijos tėkmei bei vingiams…

 

legendos

7 gražiausios moterys senovės istorijoje:

 

  • Frinė (365 – 310 m. pr. Kr.). Afroditė, laimėjusi deivių grožio konkursą, kuris privedė prie Trojos karo, turėtų būti priskiriama prie gražiausių kada nors gyvenusių moterų. Tačiau į šį sąrašą patenka tik mirtingosios moterys, todėl Afroditei (Venerai) čia vietos nėra. Laimei, iš tiesų egzistavo viena moteris, kuri buvo tokia graži, kad dažnai pozuodavo skulptoriams kaip deivės Afroditės modelis. Moteris buvo tokia nuostabiai graži, kad dėlto net buvo išteisinta teisme. Tai moteris buvo kurtizanė Frinė, kurią žymus graikų skulptorius Praksitelis naudojo kaip modelį, kuriant Knido Afroditę. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Helenė. Helenės iš Trojos atvaizdas buvo išpieštas ant tūkstančių laivų; jos grožis sukėlė Trojos karą. Daugybė vyrų galėjo dėl jos paaukoti galvas. Akivaizdu, kad jos grožis buvo neeilinis, nors ir nėra išlikusių labai tikslaus šios tikros ar mitinės istorinės gražuolės portreto. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Neaira (g. 400 m. pr. Kr. – tiksli mirties data nežinoma) (ir kitos kurtizanės). Neaira buvo žymi ir labai brangi senovės graikų kurtizanė, kuri, kaip ir kitos heteros, įskaitant Targeliją ir Laidę iš Korinto, padarė tokią sėkmingą karjerą dėl puikios fizinės išvaizdos. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Batšeba. Regis, nė nesvarbu, ar Batšeba buvo labai graži, ar nelabai, bet ji tikrai buvo gundanti, nes sugebėjo kažkaip patraukti žydų karaliaus Dovydo dėmesį, kol dar nebuvo suirusi jungtinė Izraelio ir Judėjo karalystė. Senajame Testamente, antrojoje Samuelio knygoje rašoma, kad Dovydas nužudė Batšebos vyrą, kad pats ją galėtų vesti. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Salomė (g. 14 m. – tiksli mirties data nežinoma). Gundytojos Salomės vardas kelia asociacijas su Jono Krikštytojo galva. Legendoje pasakojama, kad ji sutiko pašokti, už tai, kad gautų Jono Krikštytojo galvą. Manoma, kad Salomė yra Herodiadės (gr. Herodias) duktė. Ją minėjo Flavijus Jozefas ir Morkus bei Matas savo evangelijose. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Kornelija (190 – 100 m. pr. Kr.). Ji buvo brolių ir sesers Grakchų motina ir moteriškųjų dorybių senovės Romoje sektinas pavyzdys. Tai reiškia, kad per visą gyvenimą ji buvo tik su vienu vyru, tobula motina, žmona, dukra. Kornelija Afrikietė, Scipionio Afrikiečio antroji duktė ir Tiberijaus Sempronijaus Grakcho žmona, su kuriuo jie susilaukė 12 vaikų, bet iki pilnametystės išgyveno tik trys: Sempronija, Tiberijus ir Gajus. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

  • Berenikė iš Sicilijos arba Julija Berenikė (28 – 79 m.). Ji buvo karaliaus Erodo Agripos I-ojo ir Erodo Didžiojo provaikaitė. Moteris buvo Judėjai pavaldžios Romos karalienė, kurią kaltino incestu. Nors Romoje teko susidurti su dideliu priešiškumo jos atžvilgiu, tai netrukdė Berenikei užmegzti atvirų ir intymių santykių su Titu, vėliau tapusiu Romos imperatoriumi. Jis ją išsiuntė iš Romos, bet ji vėl sugrįžo 79 metais, kada jam pavyko pasodinti savo tėvą į sostą. Tačiau ji ir vėl greitai buvo ištremta iš Romos imperijos ir nuo tada apie ją nieko nežinoma. Nuotrauką galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA