Probiotikai sveikatos specialistų yra tiesiog liaupsinami. Teigiama, kad gerųjų bakterijų, gerinančių žarnyno veiklą, gausu jogurtuose, fermentuotuose produktuose. Probiotikai yra naudingi dėlto, kad gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegimą. Probiotikų veikimą sustiprina prebiotikai.

 

prebiotikai

Prebiotikai – tai maistinės skaidulos, kurių natūraliai yra daugelyje maisto produktų. Kai gerosios bakterijos virškina prebiotikų skaidulas, jos ne tik dauginasi ir taip dar labiau pagerina bendrą žarnyno sveikatą, bet ir išskiria šalutinius metabolinius produktus, kurie taip pat yra naudingi – teigiama Kolorado Boulderio universiteto tyrimo ataskaitoje. Probiotikai be prebiotikų negalėtų gyventi ir daugintis, o tai, kad probiotikai yra labai naudingi sveikatai mes jau žinome.

 

Visi prebiotikai yra skaidulos, tačiau ne visos skaidulos yra prebiotikai. JAV nacionaliniai sveikatos institutai prebiotikams priskiria produktus, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus: „Atsparumas skrandžio rūgštingumui, žinduolių fermentų hidrolizė, įsisavinimas viršutiniajame virškinimo trakte, yra fermentuojamas žarnyno mikrofloros, selektyviai stimuliuoja augina ir (arba) žarnyno bakterijų, galimai susijusių su sveikata ir gera savijautą, aktyvumą“. Trumpai tariant, prebiotikus rekomenduojama vartoti štai dėl ko.

 

6 priežastys, kodėl reikia vartoti prebiotikus:

 
  • Gerina miegą. Naujas tyrimas Kolorado Boulderio universitete parodė, kad prebiotikai gali padėti pagerinti miego kokybę. „Mes nustatėme, kad dietiniai prebiotikai gali pagerinti NREM (ramus miegas) ir REM miego fazes, patyrus stresinę situaciją“, – sakė vienas iš tyrėjų doc. Robertas Thompsonas.
 
  • Geresnė smegenų ir psichologinė sveikata. Pakankama ramaus miego trukmė ir subalansuota mityba gali turėti poveikį smegenų vystymuisi ir funkcionavimui bei sumažinti miego sutrikimus, būdingus jauname amžiuje. Mityba nuo jaunystės, kurioje gausu prebiotikų, gali pagerinti miego kokybę, padėti palaikyti normalią žarnyno mikroflorą bei pagerinti smegenų ir psichologinę sveikatą.
 
  • Mažesnis streso fiziologinis poveikis. Pagerėjus REM miego fazei, sumažėja streso padariniai organizmui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie ilgiau praleidžia REM miego fazėje, po traumų miega geriau ir yra mažiau linkę kentėti nuo potrauminio streso sindromo.
 
  • Mažesnė kolorektalinio vėžio rizika. Prebiotikai taip pat gali padėti išvengti tiesiosios ir gaubtinės žarnų vėžio, nes pakeičia tiesiosios ir gaubtinės žarnų mikrofloros sudėtį ir aktyvumą, – teigiama Minesotos universiteto maisto mokslo ir mitybos katedros tyrimų ataskaitose.
 
  • Geresnis kalcio įsisavinimas. Moksliniai tyrimai parodė, kad kasdien vartojant prebiotikų pagerėja kalcio įsisavinimas ir kaulų mineralizacija vaikams brendimo metu. Tokį patį poveikį jie turi ir asmenims iki 27-erių metų, – teigiama kituose tyrimuose. Kaip prebiotikai veikia kalcio įsisavinimo kitas amžiaus grupes kol kas dar nėra atlikta pakankamai patikimų tyrimų.
 
  • Didesnis sotumo jausmas pavalgius. Tyrimai taip pat rodo, kad prebiotikų vartojimas skatina sotumo jausmą, padeda numesti svorio ir apsaugo nuo nutukimo. Be to, prebiotikai yra skanūs. Prebiotinių skaidulų gausu smidruose, bananuose, artišokuose, topinambuose, ropinėse gumbapupėse, kiaulpienių lapuose, cikorijose, visadaliuose grūduose, žaliuose česnakuose, poruose ir svogūnuose, avokaduose, žirniuose, sojų pupelėse, bulvių lupenose ir obuolių sidro acte.