Vasarą aktyviau nori gyventi net tie, kurie šaltuoju metu laiku yra pasyvūs. O kas geriau nei vandens pramogos? Jų yra labai įvairių, todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią. Kiek reikės laiko, norint įvaldyti tam tikrą sporto rūšį, priklauso nuo individualių žmogaus savybių. Vieniems pasiseka greičiau, kitiems reikia daugiau laiko, bet niekada negalima pasiduoti ir paleisti svajonę vėjais. Geriau su savo svajonėmis, pučiant palankiam vėjui skrieti per Lietuvos ir užsienio upes, ežerus, jūras ir vandenynus.

 

vanduo

Irklentės

 

Lietuvoje populiarėja plaukiojimas irklente ramiuose ežeruose. Šis vandens sportas atsirado kitoje pasaulio pusėje – Polizenijos salose ir Havajuose. Iš ten paplito kituose kraštuose. Plaukimas remiasi tokiu principu: žmogus stovi ant ilgos lentos, plūduriuojančios vandenyje, ir naudodamasi irklu stumiasi į priekį. Sportas ant irklentės prilygsta intensyviai treniruotei. Stiprina raumenis, didina ištvermę, gerina laikyseną. Šiai vandens pramogai nereikia bangų, todėl ji itin tinkama Lietuvos geografinėje zonoje.

 

Banglentės

 

Ši vandens sporto įranga skirta ištroškusiems ekstremalesnių potyrių. Mėgstantys greitį dažnai išbando banglenčių sportą, kai jas tempia valtis ar kita transporto priemonė, ar keltuvas. Tokiu atveju ant lentos pritaisomas specialus mechanizmas. Tokios banglentės neturi apkaustų, o sportininkas avi specialius, vandens nepraleidžiančius batus. Išmokę išlaikyti pusiausvyrą, sportininkai paprastai mokosi naujų triukų: specialių apsisukimų bei šuolių.

 

Jėgos aitvarai

 

Ko gero, drąsiai galima tvirtinti, kad jėgos aitvarų vandens sportas kiekvienais metais tampa populiaresnis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Čiuožimo ant vandens principas toks: žmogus stovi ant nedidelės lentos ir yra pririštas prie didžiulio aitvaro, primenančio parašiutą. Pučiant palankiam vėjui, aitvaras pradeda skristi, o vandenlentė skrieti per vandens paviršių. Patyrę sportininkai geba pademonstruoti įvairius triukus, skriedami su jėgos aitvarais.

 

Baidarės

 

Baidarėmis galima irtis ir ekstremaliau, pavyzdžiui, ne tik ramiomis upėmis ar ežerais, bet ir banguojančioje jūroje. Žmogus sėdi ilgoje ir siauroje baidarėje ir, naudodamasis irklu, bando stumtis į priekį, manevruoti arba kovoti su pašėlusia vandens stichija. Plaukiojimas baidarėmis jūroje – tai labai ekstremali, adrenalino lygį kelianti, sudėtinga treniruotė.

 

Kanojos

 

Kanoja – tai ilga ir siaura valtis, judėti į priekį ir manevruoti reikia, naudojantis viengubu irklu. Jos nėra labai greitos, bet užtai gana stabilios.

 

Žvejių baidarėse

 

Baidarės greitesnės ir lengvesnės nei kanojos. Yra net baidarių, sukurtų specialiai žvejams. Kai jiems būtų patogiau, sėdynė įrengta ne baidarės viduje, o ant viršaus. Joje yra daugiau erdvės, susidėti ne tik žvejybos reikmenims, bet ir laimikiui. Tokia baidarė – tai saugus ir ekonomiškas būdas nuplaukti į žuvų pamėgtas vietas. Be to, jos nekenkia aplinkai, nes varomos į priekį žmogaus raumenų jėga, ir yra tylios. Irkluojant baidarę dirba nugaros, pečių ir rankų raumenys, todėl net, jei ir nepavyks nieko pagauti, žmogus bus bent jau pasportavęs.