Įpusėjus gegužei, galvoje vis dažniau ima suktis mintys apie būsimas atostogas ir ką per jas būtų galima nuveikti. Šiuo metu pasaulyje vis labiau populiarėja ekoturizmas – turizmo šaka, orientuota į ekologiją, kultūros vertybių lankymą, stengiantis padaryti kuo mažesnį pašalinį poveikį aplinkai.

 

"ekoturizmas"

Pabėgti ten, kur tylu, ramu, čiulba paukšteliai, čiurlena upeliai ir ošia miškai, svajoja daugelis miestų gyventojų. Laimei, kad Žemėje dar yra išlikę vietų, kurių beveik nepaveikė žmonių civilizacija. Tos vietos – tai pagrindinės ekoturizmo vietos. Tokios kelionės niekada nebūna vienodos, nes leidžia „atrasti“ naujus regionus ir daug stipriau nei pasaulio megapoliuose, kuriuose yra įvairių tautų ir kultūrų maišalynė, čia išreikštos individualios tautos vertybės ir nuostatos. Ekoturistai stengiasi, kad po apsilankymo liktų kuo mažiau pėdsakų ir įrodymų apie jų buvimą. Lankydamiesi naujose vietose jie laikosi pagrindinių taisyklių: saugoti gamtą ir ja rūpintis, gerbti vietinę kultūrą, naudoti aplinkos neteršiantį transportą (valtis, dviračius, o jei įmanoma, eiti pėsčiomis).

 

6 lankytinos ekoturizmo vietos:

 

  • Kuršių nerija. Ilga žemės juosta, besidriekianti tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių – unikali vieta, išsiskirianti gamtos įvairove. Pakrantėje, kopų apsuptyje, galima išsimaudyti vėsiame jūros vandenyje. Kuršių nerijos nacionalinį parką juosia pušynai, per kuriuos vingiuoja ilgi pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia galima užkopti į aukščiausią Kuršių nerijos kopą, Vecekrugo arba Senosios smuklės kopą, nuo kurios atsiveria nuostabus peizažas. Rytinėje Kuršių marių pakrantėje įkurta Ventės ornitologijos stotis, kur eina didysis paukščių migracijos takas. Apsistoti čia galima vokiško stiliaus nameliuose.

 

  • Stratovulkanas Islandijoje (isl. „Snæfellsjökull“). Aplink unikalų, užgesusį ir padengtą ledynu ugnikalnis yra įrengtas didžiulis nacionalinis parkas. Nuostabaus grožio gamtos kampelis, apledėjusios kalnų viršūnės ir kaimynystėje esantys fiordai, traukia ekoturistus iš viso pasaulio. Čia buriasi milžiniškos paukščių kolonijos, o ant uolų parke kartais ilsisi ruoniai. Beje, šioje vietoje prasideda garsiosios Jules Verne knygos „Kelionė į Žemės centrą“ veiksmas. Birželį čia galima savo akimis pamatyti unikalų gamtos fenomeną, mat prasideda Baltosios naktys.

 

  • Fjordlandas Naujojoje Zelandijoje. Fjordai paprastai kelia asociacijas su šiaure, tačiau jų yra ir karštojoje Naujojoje Zelandijoje. Nors Fjordlando nacionalinis parkas, išsidėstęs pietinėje platumoje, čia įmanoma sutikti pingvinų. Taip pat ši vieta garsėja pasaulyje didžiausia subtropinių juodųjų koralų kolonija. Greta esančioje Stiuarto saloje taip pat stulbina gamtos įvairovė. Čia įkurtas Rakiuros nacionalinis parkas, kuriame galima sutikti paukštį kivį, vienintelę iki šių dienų išlikusią snapagalvių roplių gentį (tuatarų), kurie primena sumažintus dinozaurus bei kitų keistų, nykstančių gyvūnų. Čia galima fotografuotis milžiniškų paparčių ir krioklių fone. Naujojoje Zelandijoje buvo filmuojama „Žiedų valdovo“ trilogija ir nenuostabu, nes ta aplinka iš tikrųjų atrodo kaip iš fantastinių pasaulių, nesvarbu ar po žeme iš tikrųjų gyvena elfai ir nykštukai, ar ne.

 

  • Amboselio nacionalinis parkas Kenijoje. Kenija – viena spalvingiausių teritorijų Rytų Afrikoje. Ji išsiskiria ryškiu nacionaliniu koloritu ir nepaprastų gyvūnų rūšimis. Apsilankius šiame krašte kartais sunku patikėti, kad tikrai matote realų vaizdą, o ne žiūrite dokumentinę laidą per televizorių. Visa šalis yra vienas didelis gamtos rezervatas: jos teritorijoje yra apie 60 nacionalinių parkų, kur galima pamatyti retą migruojančių gyvūnų fenomeną. Ypatingu grožiu išsiskiria Amboselio nacionalinis parkas, kuriame stūkso didingas Kilimandžaro kalnas. Savanoje galima vykti į safarį ir parsivežti įsimintinų įspūdžių ir nuotraukų su natūralioje aplinkoje besiganančiais drambliais ir antilopėmis gnu. Norintys pajausti tikrą afrikiečių dvasią gali apsilankyti masajų gentyje, kuri net per šimtus metų nepasikeitė. Ekoturistai gali būti apgyvendinami toje pačioje nacionalinio parko teritorijoje patogiuose nameliuoe.

 

  • Čitvanas Nepale. Tai labiausiai kalnuota šalis pasaulyje, kurioje galima pamatyti aukščiausią Žemėje viršukalnę – Everestas. Nepale turistai gali pamatyti nepaprastą gamtos įvairovę: nuo tropikų iki atšiaurių sąlygų Himalajų kalnuose. Nepalo nacionaliniai parkai paprastai yra nepraeinamos vietos, todėl turistai priversti samdyti gidus, kurie aprodytų pasaulio stebuklus. Tie, kurie neturi noro kopti į Everestą, gali patraukti į Karališkojo Čitvano parko džiungles, kuriose galima pamatyti azijietiško raganosių, bengališkų tigrų, krokodilų bei kaimanų. Galima vykti į safarį ir stebėti dramblius ir kitą laukinę fauną iš arti. Nakvoti galima mažuose turistams skirtuose nameliuose arba svečių namuose.

 

  • Mėlynieji kalnai Australijoje. Australija – paskutinis atrastas žemynas, kuris iki šių dienų nemažai kuo skiriasi nuo likusio pasaulio. Ekoturizmas čia pradėjo pirmuosius žingsnius XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. O šiandien tai šalis, kuri pirmauja pagal ekologinių viešbučių ir kurortų skaičių. Daugiausiai jų – rytinėje pakrantės dalyje. Mėlynieji kalnai – viena iš pagrindinių gamtos šventovių šiame žemyne. Juos supa eukaliptų miškai. Pasivaikščioti po juos ne tik sveika, tačiau ir labai įdomu, ypač dėlto, kad jei pasiseks, galima sutikti natūralioje aplinkoje gyvenančių koalų. Mėlynųjų kalnų šiaurėje plyti įspūdingas Didysis barjerinis rifas – didžiausia rifų sistema pasaulyje, kuri laikoma vienu iš gamtos stebuklų. Ši vieta traukia narus ir povandeninės fotografijos mėgėjus bei profesionalus, kurie po vandeniu bando įamžinti spalvingas žuvis ir vandens augmeniją. Tie, kuriems nardymas giliuose vandenyje atrodo per didelė ir rizikinga avantiūra, gali plaukti su laivais, kuriuose įrengti langai stebėjimui.