Poligamija – tai tokie santykiai, kai žmonės gali turėti daugiau nei vieną partnerį. Nors šiandien daugeliui net mintis apie tai, kad reikėtų partneriu dalytis su kitu, atrodo atgrasi, istoriniu, psichologiniu ir evoliuciniu požiūriu tokie santykiai žmonėms yra gana natūralūs. Istorijoje yra daug pavyzdžių apie poligaminius santykius. Jie nėra tabu nei šiuolaikiniams mormonams, nei kai kurių genčių kultūroms, nei senovės graikų ar medžiotojų – rinkėjų visuomenėms.

 

6 įdomūs faktai apie poligamiją:

 

poligamija

 

  • Žemdirbystė. Ilgą laiką žemės ūkis buvo pagrindinė žmonių veikla ir dauguma žmonių gyveno kaimuose. Tokioje santvarkoje turėti kuo daugiau vaikų buvo labai didelis privalumas, nes kiekvienas žmogus, tiek mažas, tiek senas yra darbo jėga. Vienas vyras gali turėti labai daug vaikų, jei sugeba apvaisinti bent keletą moterų. Ilgainiui, vykstant evoliucijai, toks santykių modelis išnyko.

 

  • Didžiosios beždžionės. Užuominų apie tai, kad žmonės turi polinkį į poligamiją, galima rasti didžiųjų beždžionių protėviuose, pavyzdžiui, šimpanzių, Bonono beždžionių. Šimpanzių patinai linkę konkuruoti, kas daugiau prisivilios patelių. Daugelis gorilų evoliucionavo įnirtingai ginti grupę patelių, tad silpnesni patinai likdavo be poros. Kadangi žmogaus DNR su didžiųjų beždžionių sutampa 97 – 99 %, žmonėms poligamija yra taip pat būdinga kaip ir žmogbeždžionėms.

 

  • Vyrai gali vienu metu apvaisinti keletą moterų. Logiškiausias poligamijos paaiškinimas yra tas, kad žmonės gali daugintis greičiau, jei vyras tuo pačiu metu apvaisina daugiau moterų. Reprodukcijos atžvilgiu moterys yra vertingesnės negu vyrai. Tarkime, kyla didelis potvynis ir išgyvena 11 žmonių. Jeigu iš jų bus tik 1 moteris, reprodukcija vyks labai lėtai, be to, visi vaikai bus broliai ir seserys, todėl jų santykiai bus kraujomaiša.

 

  • Moterų polinkis rinktis dominuojančius vyrus. Tokia natūrali atranka padėdavo užtikrinti, kad moteris susilauks stiprių ir sveikų palikuonių. Žmogaus evoliucijoje vystėsi dėl labai išrankių moterų, kurios galėjo be jokių skrupulų atstumti netinkančius, silpnus vyrus.

 

  • Karai. Karai neatsiejami nuo istorijos. Juos, beje, beveik visada inicijuoja vyrai. Todėl stipriosios lyties atstovai miršta karo mūšio laukuose, o moterys išlieka. Vykstant nuolatiniams karams, atsiranda vyrų trūkumas, todėl poligamija moterims tampa būtinybe, nes vienas vyras gali apvaisinti ne vieną moterį ir taip atkurti populiaciją. Viena teorija skelbia, kad vyrai yra labiau linkę eiti kariauti, jei yra nevedę ar kokių nors kitų monogaminių santykių. Remiantis šia teorija, monogamiškos visuomenės turi didesnę riziką būti sunaikintos, nes tarp jų bus mažiau vyrų – tikrų kovotojų.

 

  • Turtas. Šiuolaikiniame pasaulyje yra 1 % populiacijos, kuri valdo 90 % pasaulio turto. Pasaulio istorijoje – tai nieko naujo. Nuo senų laikų visada buvo daug karalių, faraonų ir imperatorių, kurie turėjo tiek daug turto, kada galėjo išlaikyti daugybę moterų. Yra žinoma, kad Čingischanas turėjo tiek daug palikuonių, kad net šiandien daugybė žmonių mano, kad turi giminystės ryšių su juo. Daugelis monarchų taip pat turėjo daug palikuonių, nors ir ne tiek daug kaip garsusis mongolų karvedys. Tendencija turėti poligaminių santykių išliko iki šių dienų.