Bloga nuotaika – tai neatskiriama mūsų gyvenimo dalis iš viso spektro emocijų, kurias reguliariai patiriame. Nepaisant to, kad gyvenimas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ir tapo geresnis, priežasčių liūdėti nesumažėjo. Pasirodo, tai turi net pliusų!

 

nuotaika

Materializmo amžiuje visuomenei reikėtų pradėti keisti požiūrį į blogą nuotaiką. Reikalinga pripažinti, kad tai yra normalus ir net naudingas fenomenas, padedantis įveikti daug kasdieninių problemų ir situacijų.

 

Ankstesniais istoriniais laikais trumpalaikis liūdesys ar kaprizingumas buvo priimami kaip natūrali gyvenimo dalis. Senovės Graikijos tragedijos moko visuomenę priimti ir kovoti su neišvengiamomis nelaimėmis kaip su normaliu gyvenimo faktoriumi. Daug didžių kūrėjų darbų (Bethoveno, Šopeno, Čechovo, Ibseno) tyrinėja liūdesio prigimtį ir ypatybes.

 

Senovės filosofai tikėjo, kad būtina priimti blogą nuotaiką kaip visaverčio gyvenimo dalį. Jie pabrėžė būtinybę priimti nesėkmes, tokias kaip praradimas, sielvartas ar neteisybė.

 

Kokia liūdesio prasmė? Psichologai tiria žmonių jausmus ir kaip bėgant laikui keičiasi elgesys, kad pateisintų visas emocines būsenas (pavyzdžiui, nuotaikas ir jausmus). Jų darbas labai svarbus: įspėja apie veiksnius, į kuriuos reikėtų reaguoti.

 

Iš tiesų žmogaus emocijų skalėje yra daug daugiau neigiamų negu teigiamų emocijų. Neigiami jausmai, tokie kaip baimė, pyktis, gėda ar pasišlykštėjimas yra naudingi, nes padeda mums atpažinti, išvengti ir įveikti pavojingas ir negatyvias situacijas.

 

Jie taip pat veikia kaip socialinis signalas, kuris praneša apie pasitraukimą, išėjimą iš komforto zonos ir suteikia apsauginį kiautą. Kitais žodžiais tariant, bloga nuotaika padeda mums būti dėmesingesniais ir labiau sukoncentravusiais dėmesį sudėtingose situacijose.

 

Kai kurios neigiamos nuotaikos, pavyzdžiui, melancholija ar nostalgija (ilgėjimasis praeities), gali net būti malonios.

 

Liūdesys gali taip pat stiprinti užuojautą, moralinį ir estetinį jautrumą. Be to, liūdesys jau seniai laikomas postūmiu užsiimti menine kūryba.

 

Pozityvi nuotaika (pavyzdžiui, džiaugsmas) paprastai tarnauja kaip signalas, nurodantis saugią ir pažįstamą situaciją, ir veda prie mažiau išsamaus bei kruopštaus informacijos apdorojimo.

 

5 priežastys, kodėl bloga nuotaika gali būti naudinga:

 
  • Geresnė atmintis. Viename tyrime bloga nuotaika (sukelta blogo oro) paskatina žmones prisiminti geriau detales. Bloga nuotaika taip pat pagerina liudininkų prisiminimus, sumažėja įvairių trukdžių, pavyzdžiui, neteisingos arba klaidinančios informacijos.
 
  • Tikslesni sprendimai. Kartais pasitaikanti bloga nuotaika padeda išvengti išankstinių vertinimų, todėl galima susidaryti tikslesnę nuomonę. Pavyzdžiui, šiek tiek nuliūdęs asmuo sudarys tikslesnį ir patikimesnį įspūdį kitiems ir jie bus atidesni detalėms. Mokslininkai nustatė, kad liūdna nuotaika taip pat sumažina patiklumą ir padidina skeptiškumą, vertinant galutines išvadas, pagerina žmogaus gebėjimą atpažinti apgaulę.
 
  • Motyvacija. Kiti tyrėjai išsiaiškino, kad kuomet laimingų ir liūdnų dalyvių buvo paprašyta atlikti sudėtingą protinę užduotį, tie, kurie buvo blogos nuotaikos, testą išlaikė. Jie praleido daugiau laiko, spręsdami užduotį, kėlė daugiau klausimų ir pasakė daugiau teisingų atsakymų.
 
  • Geresnė komunikacija. Daug dėmesingesnis ir išsamesnis mąstymo stilius, kurį skatina bloga nuotaika, veda prie efektyvesnio bendravimo.
 
  • Daugiau teisingumo. Kiti eksperimentai parodė, kad bloga nuotaika skatino žmones labiau atkreipti dėmesį į socialinius lūkesčius ir normas. Kitus jie vertino mažiau savanaudiškai ir teisingiau.