Stresas gali būti įvairių formų. Šiek tiek jausti spaudimą, nerimą dėl artėjančių galutinių terminų darbe gali net būti sveika ir naudinga. Tai tarsi ta varomoji jėga, kurios reikia, kad žmogus galėtų augti ir tobulėti. Tačiau per didelis stresas veikia priešingai: jis gadina sveikatą, nervus ir bendrą savijautą. Patarimų, kaip valdyti ir įveikti stresą yra begalė. Skirtingiems žmonėms nebūtinai tinka tie patys metodai ir priemonės. Tačiau išmokus suvaldyti stresą galima išvengti perdegimo sindromo. Kas tai yra? Perdegimo sindromas – tai emocinis, protinis ir fizinis išsekimas, kurį sukelia labai stiprus ir ilgalaikis stresas. Tuomet pradeda atrodyti, kad nebegalite įvykdyti asmeniškai keliamų reikalavimų. Ilgainiui žmogus praranda susidomėjimą tuo, ką anksčiau mėgo, ir motyvaciją dirbti. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais pačiam žmogui gali tapti sunku suvaldyti stresą. Tada reikėtų kreiptis į gydytojus, kurie nustatys tikslią diagnozę ir paskirs gydymą ar duos vertingų patarimų.

 

5 praktiški būdai, kaip išvengti perdegimo sindromo:

 

perdegimo sindromas

  • Sportuoti trumpai. Intensyvios treniruotės sukelia staigų adrenalino, kortizolio ir kitų streso hormonų šuolį. Normaliu atveju tai yra geras dalykas, nes šie hormonai skatina sportuoti efektyviau, sudeginti daugiau kūno riebalų ir auginti daugiau raumenų. Tačiau jeigu žmogus ir taip jaučia didelį stresą, intensyvios treniruotės savijautą gali dar labiau pabloginti. Organizmas gali tiesiog neatlaikyti tokio streso ir dėlto gali atsirasti lėtinis nuovargis. Vienas iš efektyviausių būdų, kaip neapleisti sporto ir sumažinti stresą, tai rinktis trumpas treniruotes. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau žmogus sportavo valandą, dabar reikėtų sutrumpinti treniruotę iki 45 minučių.

 

  • Kiekvieną dieną reguliariai valgyti. Vienas iš geriausių būdų, kaip valdyti stresą visą dieną, tai valgyti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Valgant reguliariais intervalais kiekvieną dieną, kūnas užprogramuojamas išskirti alkio hormoną – greliną tik tada, kai ateina laikas valgyti. Tokia praktika padeda išlaikyti stabilų cukraus lygį kraujyje, apetitą ir energiją visą dieną. Dar svarbiau negu tai, kaip dažnai yra valgoma yra valgyti tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad kūnas galėtų numatyti, kada gaus maisto ir tuo metu pradėti išskirti alkio hormoną – greliną. Praleidus vieną valgymą, cukraus lygis kraujyje nukrinta. Tai skatina kortizolio išsiskyrimą, kad organizmas savaime pakeltų cukraus lygį. Jeigu kortizolio lygis ir taip pakilęs (streso atvejis), tai gali tik dar labiau paaštrinti problemą.

 

  • Susikurti ryto ritualą. Emocijų valdymas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kurie padeda valdyti ir įveikti stresą. Jėgų bei energijos suteikiantis ryto ritualas padeda nusistatyti pozityvų požiūrį visai dienai, todėl žmogus bus labiau pasirengęs įveikti sunkumus, kurie jo laukia dieną. Galima išbandyti tokį ryto ritualą, kuris trunka tik 10 minučių. Reikia atsisėsti ant kėdės, užmerkti akis ir giliai pakvėpuoti pilvu. Jeigu yra noro, galima pasiklausyti ramios, atpalaiduojančios muzikos. Reikėtų pradėti galvoti apie 3 dalykus, už kuriuos esate dėkingi šiame gyvenime. Paskui įsivaizduokite šviesos spindulį, įsiskverbiantį į jūsų kūną ir atnaujinantį viso kūno ląsteles. Po to reikėtų įsivaizduoti tai, kas norėtumėte, kad nutiktų jūsų gyvenime, taip, tarsi tai jau būtų nutikę. Tai padės pasijusti pakilios nuotaikos ir pasidžiaugti dėl daugybės laukiančių galimybių, o ne tiesiog bukai atlikti kasdienes pareigas. Žinoma, šis metodas tinka ne visiems. Tad reikėtų atrasti tai, kas tinka konkrečiam asmeniui. Pavyzdžiui, vieną žmogų pozityviai nuteikia ryto radijo laida, kitą – pasivaikščiojimas su šunimi, trečią – karštos kavos puodelis ir skaitymas bet ko, kas nėra socialiniai tinklai ir interneto naujienos.

 

  • Susikurti vakaro ritualą. Vakaro ritualas yra toks pats svarbus kaip ir ryto ritualas. Jo tikslas – padėti pasiruošti nakties miegui ir užtikrinti gerą poilsį. Ėjimas miegoti tuo pačiu metu turėtų tapti įpročiu. Ilgainiui tai padeda nustatyti organizmo paros ritmą, todėl jis natūraliai pradeda jaustis pavargęs ir mieguistas visada maždaug tuo pačiu metu. Valandą iki miego rekomenduojama pritemdyti šviesas ir išjungti visus elektroninius įrenginius. Jau nebe laikas dirbti ir atsakinėti į elektroninius laiškus. Jeigu tai darysite, tik dar labiau pavargsite. Tą valandą iki miego rekomenduojama skirti laikui su antrąja puse, skaitymui arba lengvo turinio televizijos laidų žiūrėjimui. Prieš miegą galima rašyti dienoraštį ir ten aprašyti bent vieną dienos patirtį ir tai, už ką jaučiatės dėkingi. Tiesiog leiskite savo mintims laisvai klajoti ir pasistenkite aprašyti pasirinktą įvykį kuo detaliau. Tai padės atmintyje įtvirtinti pozityvius prisiminimus, o ne varginančias ir stresą keliančias mintis.

 

  • Dienotvarkėje skirti šiek tiek laiko poilsiui, nusiraminimui. Tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, tačiau tiesa yra ta, kad kai kurie, nuo didelio streso kenčiantys, asmenys pamiršta šią elementarią gyvenimo taisyklę. Jie save įtikina, kad turi tiek daug darbo, kad negali švaistyti veltui nei vienos minutės. Tačiau net ir labiausiai įtemptoje dienotvarkėje galima rasti šiek tiek laiko sau. Viskas priklauso tik nuo požiūrio. Pradėję skirti šiek tiek laiko poilsiui, netrukus pasijusite darbingesni, žvalesni, geresnės nuotaikos bei atsparesni stresui. Be to, stenkitės dirbti efektyviai: ir kai dirbate, tai ir darykite. Labai dažnai laiką suryja betikslis socialinių tinklų ir elektroninio pašto tikrinimas. Darbo metu reikėtų vengti tai daryti. Tada pavyks greičiau atlikti užduotis ir liks daugiau laiko, kurį galėsite skirti sau.