Pasaulyje yra daugybė keistų ir retų reiškinių. Kai kurie iš jų yra pavojingi gyvybei, kiti, regis, sukurti estetiniam pasigėrėjimui. Visi jie tarsi įrodo ir dar kartą patvirtina gamtos didybę ir galią.

 

zvaigzdes

Mėnulio vaivorykštės

 

Kaip ir vaivorykštės, atsirandančios, kai Saulės spinduliai lūžta daugelyje lietaus lašelių, taip ir naktį kartais danguje nusidriekia įspūdingos arkos – Mėnulio vaivorykštės. Nedaugelis žino, kad spalvų žaismas taip pat atsiranda, kai Mėnulio šviesa atspindi ir laužia spindulius vandens lašuose. Mėnulio vaivorykštės, palyginus su Saulės, yra ypatingai retas gamtos fenomenas. Tai nutinka tik tada, kai susidaro palankios šiam reiškiniui sąlygos. Mėnulis turi būti labai žemai, dangus – labai tamsus, o lietus kristi prieš Mėnulį. Neretai Mėnulio vaivorykštėmis palaikomas halas – didelis baltos arba įvairių spalvų apskritimas, susiformuojantis aplink Saulę ar Mėnulį. Tai netiesa! Pastarasis susidaro daug aukščiau danguje, kai šviesa atsispindi per ledo kristalus. Vaivorykštę pamatyti galite PASPAUDĘ ČIA.

 

Lediniai stalagmitai

 

Šie neįtikėtini gamtos deriniai kartais vaizdžiai pavadinami lediniais mirties pirštais. Jų grožis išties šiurpus ir atimantis žadą. Milžiniški, įspūdingų formų, tuščiaviduriai varvekliai (stalagmitai) susiformuoja giliai po vandeniu  užšalus sūriam jūros vandeniui. Esant tinkamoms sąlygoms, gali pasiekti vandenyno dugną. Lėtai formuojantis šiam stalagmitui, pamažu užšaldomi jų kelyje pasitaikantys lėtai judantys jūros gyvūnai, augalai, pavyzdžiui, jūrų žvaigždės. Pamatyti galite PASPAUDĘ ČIA.

 

Krentančios žvaigždės

 

Svajoklių ir įsimylėjėlių visus metus laukiamas fenomenas, kai iš dangaus krenta žvaigždės iš tikrųjų yra meteorų arba nedidelių nežemiškos kilmės uolienų, patekusių į Žemės atmosferą, lietus. Šviesą danguje skleidžia kaistančios ir degančios dalelės. Žvaigždžių stebėtojai gali tikėtis pamatyti krentančią žvaigždę kas 10 – 15 minučių, rugpjūtį, kuris laikomas krentančių žvaigždžių mėnesiu, net dažniau. Kartais paskutinio vasaros mėnesio naktį „žvaigždžių“ per minutę nukrenta daugiau nei dešimt. Sunku net įsivaizduoti, kiek tada norų tikri romantikai turėtų sugalvoti! Pamatyti galite PASPAUDĘ ČIA.

 

Smegduobės

 

Kartą Floridoje (JAV) miegamajame buvęs vyras prasmego, staiga atsivėrusioje smegduobėje su visu namu. Tai labai pavojingas gamtos reiškinys. Šiuo unikaliu gamtos reiškiniu gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva. Pavyzdžiui, Biržų rajone kiekvienais metais atsiveria nuo dešimties iki dvidešimties naujų smegduobių. Garsiausia ir labiausiai turistų lankoma yra Karvės ola, kurios gylis siekia apie 12,6 metrus. Dažniausiai smegduobės atsiranda, kai vanduo dėl sąlyčio su augalais arba anglies dioksidu ore tampa rūgštinis ir pradeda ardyti tokias minkštas uolienas kaip klintys, gipsas, dolomitas ir formuoti gilų urvą. Pamatyti galite PASPAUDĘ ČIA.

 

Vandens sūkuriai

 

Pastarieji susiformuoja susidūrus priešingoms srovėms, tačiau jie atrodo pavojingesni literatūroje ir filmuose negu realiame gyvenime. Patys galingiausi sūkuriai vadinami vandens viesulais susiformuoja siauruose, sekliuose sąsiauriuose dėl greitai tekančio vandens arba krioklio papėdėje. Tačiau net tokiu atveju vandens sūkurio greitis retai viršija 20 metrų per valandą. Pamatyti galite PASPAUDĘ ČIA.