Ne visada galima pasitikėti baltu chalatu. Kartais gydytojų klaidos yra per didelės arba per dažnos. Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ketinant keisti gydytoją.

 

gydytojai

16 ženklų, kad laikas pakeisti gydytoją:

 
  • Jis jus netinkamai lietė. Statistikos apie tai, kiek gydytojų seksualiai priekabiauja, galbūt ir nėra, bet nereiškia, kad tai nevyksta. Tai ne tik nusikalstami veiksmai, bet ir gydytojo ir paciento etikos pažeidimas. Dažniausiai įkyriai lenda vyriškos lyties gydytojai, norintys apžiūrėti pacientes vienumoje. Pacientės turėtų prisiminti, kad turi visišką teisę reikalauti, kad apžiūros metu kabinete būtų ir slaugytoja.
 
  • Jo darbo kabinetas netvarkingas ir nešvarus. Dažniausiai gydytojų kabinetai atitinka sanitarinės higienos sąlygas. Jeigu taip nėra, kyla rizika užsikrėsti virusais ir bakterijomis, reikėtų ieškoti gydytojo, kuris laikosi tinkamos sanitarinės higienos taisyklių.
 
  • Ima kyšius. Už kyšius skiriamos baudos. Gydytojai privalo suteikti pagalbą, nesitikėdami kyšių. Geriausia dovana – tai padėka.
 
  • Visas ligas siūlo gydyti antibiotikais. Atsparumas antibiotikams pasaulyje šiandien kelia didelį nerimą, o jis atsirado dėlto, kad anksčiau gydytojai beveik viską gydydavo antibiotikais. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik gerai pagalvojus ir įvertinus, ar tikrai šiam atvejui tai yra būtina priemonė. Galbūt yra saugesnių ir geresnių alternatyvų?
 
  • Reklamuoja skirtingas procedūras. Praktika rodo, kad geriausi gydytojai tie, kurie specializuojasi vienoje arba keliose artimose srityse. Jei atrodo, kad jie siūlo patys atlikti visiškai skirtingas procedūras (pavyzdžiui, nuo veido patempimo iki nugaros operacijos), reikėtų susimąstyti, ar tikrai šis gydytojas turi pakankamai kompetencijos tai daryti.
 
  • Nepripažįsta savo klaidų. Visi daro klaidų, net patys geriausi gydytojai, bes medicinoje klaidų rizika yra dar didesnė. Geras gydytojas bus atviras, sąžiningas ir neslėps tiesos nuo paciento.
 
  • Nesako tiesos apie tikrąją jūsų sveikatos būklę. Gydytojai neretai sumenkina problemas, nepasako visos tiesos, yra linkę viską supaprastinti. Tačiau tai skatina pacientus galvoti, kad jie yra sveikesni negu yra ir nepakankamai savimi rūpintis, būdami iš tikrųjų labai sunkios būklės. Gydytojas neturėtų bijoti atskleisti visos tiesos, bet būti malonus ir empatiškas.
 
  • Liepia pasidaryti visus įmanomus tyrimus. Daugiau – nėra geriau, kalbant apie medicininius tyrimus. Priešingai vyraujančiai nuomonei, daugiau tyrimų nereiškia geresnių rezultatų. Kartais gydytojai skiria visai nereikalingus tyrimus, nes yra asmeniškai suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių juos pasidarytų.
 
  • Niekada nesako: „Ne“. Kartais pas gydytojus apsilanko pacientų, kurie pasiskaito internete, pasiklauso draugų pasakojimų ir diagnozuoja patys sau ligas. Jie ateina su konkrečiu prašymu pas gydytoją, nors tai, ko jie prašo, nėra būtina iš tikrųjų atlikti pacientui. Kai kurie gydytojai sutinka daryti, ką prašo pacientai, nenorėdami sulaukti neigiamų įvertinimų iš pacientų internete.
 
  • Nesiklauso, ką jūs sakote. Pacientai turi laukti ne vieną dieną, o kartais net kelias savaites, kol galės patekti pas tam tikrų ligų gydytoją. Po to dar turi laukti prie kabineto, o apžiūra trunka vos keletą minučių. Todėl gydytojas per tas 15 minučių turėtų skirti visą savo dėmesį pacientui ir klausytis, ką jis šneka.
 
  • Nekreipia dėmesio į kitų gydytojų nuomones. Beveik pusei visų sergančiųjų buvo bent vieną kartą nustatyta klaidinga diagnozė. Gydytojai turėtų pripažinti, kad kartais verta pasikonsultuoti su kitais kolegomis, kad tokių klaidų būtų išvengta.
 
  • Diagnozuodamas ligų labai dažnai klysta. Jeigu gydytojas klysta ne vieną, bet daug kartų, galima suabejoti jo kompetencija. Gali būti, kad jis neskyrė pakankamai laiko, kad įvertintų paciento būklę, neatsižvelgė į ligos istoriją, procedūros buvo netinkamos arba tiesiog jis yra nepatyręs.
 
  • Rekomenduoja tik tam tikrų prekės ženklų vaistus. Beveik visi gydytojai turi sutarčių su farmacijos įmonėmis, tačiau net ir šiuo atveju jie turėtų pirmiausiai galvoti apie pacientą ir ar jau tikrai reikia būtent tų vaistų, pasiūlyti ir kitų alternatyvų.
 
  • Skiria receptinius vaistus nuo skausmo, ar reikia, ar nereikia. Gydytojai neturėtų lengva ranka išrašyti stiprių vaistų nuo skausmo. Tokie vaistai gali ateityje sukelti daug problemų, todėl turėtų būti skiriami tik tada, kai to tikrai reikia.
 
  • Neplauna rankų. Rankų plovimas – tai paprasčiausias būdas išvengti ligų sukėlėjų. Kiekviename gydytojo kabinete turėtų būti kriauklė, muilo ir sanitarinio gelio. Gydytojas rankas plautis po kiekvieno vizito, prieš ir po procedūrų.
 
  • Netobulina kvalifikacijos. Minimalius kompetencijos standartus gydytojai įgyja, baigę universitetą. Tačiau tuo mokslai ir tobulinimasis nesibaigia. Geras gydytojas tobulinasi nuolat.