Kai ateina vasara ir atostogos, beveik visi ruošiasi vykti į keliones. Kai kurie skrenda tūkstančius kilometrų, kad savo akimis pamatytų gamtos ir žmonijos sukurtus stebuklus arba aplankytų po visą pasaulį išsibarsčiusius artimuosius. Tačiau atostogų džiugesį neretai užgožia baimė skristi lėktuvu. Daugelį gąsdina organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostų, angliškai vadinamas „jet lag“.

 

"skrydis lėktuvu"

Pastarąjį šimtmetį žmonija gali nukeliauti be galo ilgas distancijas, kirsti ne vieną laiko zoną per vieną parą. Prieš tai žmonės keliaudavo laivais, kelionė trukdavo ne vieną mėnesį ar net metus, tad prie laiko zonų pokyčių jie prisitaikydavo palaipsniui. Vaistų nuo paros ritmo nukrypimų tada dar niekam tikrai nereikėjo. Dabar gyvenimas vyksta greičiau. Vieną dieną galima būti kitoje pasaulio pusėje, o kitą dieną jau laukia darbai, verslo susitikimai, studijos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

 

Ne tik tai, kad keičiasi laiko juostos, lemia prastą sveikatą, bet ir skysčių trūkumas, nepatogi sėdynė, abejotinos kokybės maistas, ypač patiekiamas ekonominės klasės keleiviams. Visa tai sutrikdo natūralų asmens paros ritmą. Ilgainiui organizmas pats prisitaiko prie naujo režimo, tačiau galima sau padėti, kad tai įvyktų greičiau.

 

Daug kūno fiziologinių funkcijų priklauso nuo neuromediatorių, kurie gali būti klasifikuojami į aminorūgštis, peptidus ir monoaminus. Vienas iš monoaminų yra melatoninas, kurį organizmas gamina, esant saulės šviesos stygiui. Nuo melatonino priklauso paros arba 24 valandų ritmas. Įrodyta, kad dėl nukrypimų nuo paros ritmo gali pakilti kūno temperatūra, atsirasti virškinimo, širdies ritmo, kraujo spaudimo, hormonų, psichologinės, emocinės būklės sutrikimų.

 

Pasaulyje iš viso yra 24 laiko zonos, tiek pat, kiek valandų paroje. Pastebėta, kad keliavimas per dvi laiko zonas sveikatai turi nežymų poveikį, tačiau keliavimas per tris ir daugiau laiko zonos gali labiau išbalansuoti.

 

Keliaujant į vakarus atsigauti, patekus į kitą laiko zoną, būna lengviau. Tuomet para pailgėja 3 valandomis iki 27 valandų ir prisitaikyti nėra itin sudėtinga. Tačiau keliaujant per 12 laiko zonų skirtumo, ar skrendama į vakarus ar į rytus nebėra. Pavyzdžiui, po skrydžio per Atlantą rytą bus juntamas nuovargis ir (arba) kiti simptomai, nesvarbu, ar buvo vykstama iš ar į Europą.

 

Keliaujant į rytus paprastai žmonėms sunkiau rytą atsikelti įprastu laiku rytą, o grįžus atgal dažniausiai bus pabundama prieš aušrą, tol, kol kūnas prisitaikys prie pokyčių.

 

Mieguistumas ir kiti nemalonūs pojūčiai gali itin varginti, jei iš karto po skrydžio, laukia svarbūs verslo susitikimai, darbai. Pastebėta, kad lengviau prie minėtų pokyčių prisitaikyti tiems, kurie keliauja reguliariai (pavyzdžiui, tiems, kuriems reikia dažnai vykti į verslo keliones arba dirbantiems lėktuvuose: lėktuvo pilotams, stiuardesėms ir kt.) negu tiems, kurie ilgus atstumus lėktuvu įveikia tik per atostogas.

 

Norint, kad po skrydžio atsigauti būtų lengviau patariama:

 
  • Keletą dienų prieš kelionę palaipsniui keisti miegojimo įpročius, atsižvelgiant į tą laiko zoną, į kurią keliaujama.
  • Lėktuvui nusileidus kuo greičiau nustatyti vietos laiką rankiniuose ir elektroninių prietaisų laikrodžiuose.
  • Lėktuve kontroliuoti miego trukmę. Jeigu skrendama naktį, reikėtų pabandyti užmigti. Jeigu – dieną, reikėtų užsiimti ramia, atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, galima žiūrėti filmus, skaityti knygą, spręsti kryžiažodžius.
  • Oras lėktuve yra daug sausesnis negu žemėje, todėl kyla dehidratacijos pavojus. Trūkstant skysčių kūnui yra sudėtingiau prisitaikyti prie pasikeitusio paros ritmo.
  • Iš karto po atvykimo nemiegoti ilgiau nei dvi valandas.
  • Dienos šviesa padeda greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio paros ritmo, todėl pabudus rytą rekomenduojama pasivaikščioti gryname ore bent valandą.
  • Vengti kofeino, alkoholio ir tabako gaminių.
  • Vengti socialinės izoliacijos (nebūti vieniems).
  • Laikytis miego režimo tiek namuose, tiek būnant toli.
  • Ypač po tolimų kelionių reikėtų atkreipti dėmesį, kad miegamajame kambaryje būtų nei per šalta, nei per šilta. Tai yra kambaryje turėtų būti šilčiau negu 12 ir šalčiau negu 24 laipsniai Celsijaus.
  • Dažnai kertantiems kelias laiko zonas galima apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris paskirs melatonino preparatų, kurie padės sureguliuoti miego režimą.
  • Jei miegama dieną, kambaryje turėtų būti tylu, nesigirdėti kaimynų balsų ir gatvės triukšmo. Jį gali užmaskuoti „baltas triukšmas“, kurį skleidžia ventiliatoriai.
  • Gerai užskleisti naktines užuolaidas.
  • Miegoti patogioje patalynėje, dėvėti miego akinius, nepraleidžiančius dienos šviesos.
  • Natūraliosios medicinos šalininkai siūlo išbandyti levandų eterinį aliejų, kuris padeda užmigti, ramina nervų sistemą ir padeda pabusti žvaliems. Vien šių augalų aromatas atpalaiduoja.