• Anksčiau nei K. Kolumbas Amerikos žemyno krantus pasiekė iš Islandijos kilęs vikingas Leifas Eriksonas (gyvenęs apie 980 – 1020 metus). X – XI a. plaukdamas į pietus nuo Grenlandijos jis pasiekė nežinomą, akmenuotą žemę. Istorikų nuomone, vikingai atrado dabartinį Labradoro pusiasasalį, Niūfaundlendo salą ir žiemojo Šiaurės Amerikos rytinėje pakrantėje.

 

vikingai

  • Sovietai negalėjo pakęsti minties, kad Rusiją įkūrė vikingai.

 

  • Vikingai garsėjo šiurpiu egzekucijos metodu, vadinamu kruvinuoju ereliu. Jis būdavo atliekamas aukos nugarą perrėžiant peiliu, atveriant ir sulaužant šonkaulius taip, kad šie styrotų lyg sparnai, po to išplėšiant plaučius ir priberiant druskos. Vis dėlto istorikai nėra tikri, ar tikrai vikingai buvo tokie žiaurūs. Spėjama, kad kruvinasis erelis – tai poetų išmonės vaisius.

 

  • Pirmasis didelis vikingų antpuolis įvyko 793 metais Lindisfarno saloje, Anglijos šiaurės rytų pakrantėje. Įdomu tai, kad anglosaksų kronikose šis mūšis aprašomas kaip Dievo bausmė už žmonių nuodėmes.

 

  • Daugelis klaidingai mano, kad vikingai – tai visi Šiaurės Europos genčių gyventojai. Iš tikrųjų vikingai – tai karių, puolėjų rangas. Vikingų laikais Skandinavijoje žmonės rengdavo atakas ir grobdavo. Tačiau ne vien tai būdinga šiai tautai. Jie taip pat garsėjo kaip puikūs tolimų atstumų keliautojai. Jie kolonizavo Šiaurės Atlantą, dalį Škotijos salų, Islandiją. Jie plaukiojo Skandinavijai priklausančiame Arkties vandenyne ir Rusijos vandenyse. Jie įkūrė koloniją Grenlandijoje, kuri gyvavo maždaug 500 metų, ir išsilaipino Šiaurės Amerikoje.

 

  • Islandijoje iki šiandien pagal autentišką vikingų receptą ruošiama pūdyta rykliena. Mėsa turi stiprų amoniako kvapą bei skonį, kuris patinka toli gražu ne visiems.

 

  • Vikingai nenešiojo šalmų su ragais. Taip vikingai dažniausiai vaizduojami mene, tačiau realybės tai neatitinka. Manoma, kad dailininkai XIX amžiuje pradėjo tapyti vikingus su raguotais šalmais pagal Šiaurės Europos gyventojų aprašymus senovės graikų ir romėnų kronikose. Daug metų prieš vikingų suklestėjimą Šiaurės Europos ir germanų tautos dvasininkai iš tiesų dėvėjo raguotus šalmus per religines apeigas.

 

  • Vikingai garsėjo puikia higiena. Archeologai istorinėse vikingų vietose rado daug asmeninei higienai skirtų priemonių: pincetų, skustuvų, šukų, ausų valiklių, pagamintų iš gyvūnų kaulų ir ragų. Vikingai maudydavo bent kartą per savaitę – t. y. dažniau negu tuo metu gyvenę europiečiai. Jiems labai patikdavo mirkti karštosiose versmėse.

 

  • Vikingai mirusiuosius laidodavo kartu su laivais. Vikingai labai vertino savo laivus, todėl būti palaidotam jame buvo laikoma labai didele garbe. Pagal jų išpažintą religiją narsūs kariai po mirties patekdavo į šventas ir didingas vietas, todėl manyta, kad laivai padėdavo jiems iki jų nusigauti. Pasižymėję kariai ir iškilios moterys būdavo paliekami amžinojo poilsio laivuose kartu su ginklais, vertingais daiktais ir net paaukotais vergais.

 

  • Vikingų moterys turėjo teisių. Mergaitės būdavo ištekinamos nuo 12 metų ir turėdavo rūpintis namais ir buitimi, kol vyrai plaukioja po jūras. Nepaisant to, jos turėjo daugiau negu kitos europietės. Laisvos moterys galėjo paveldėti turtą, reikalauti skyrybų ir reikalauti savo kraičio, jei santuoka iširdavo.

 

  • Didžiąją dalį laiko vikingai praleisdavo ūkininkaudami. Iš tikrųjų jie dažniau galąsdavo dalgius negu kalavijus. Žinoma, tarp jų būta ir nuožmių piratų, kurie išlipdavo iš savo laivų tik tam, kad galėtų sudeginti kaimus. Tačiau dauguma taikiai augino miežius, rugius ir avižas. Taip pat jie augino galvijus, ožkas, kiaules ir avis.

 

  • Vikingų grožio idealas buvo vyras šviesiais plaukais. Todėl dauguma plaukus balindavo stipriu muilu, turinčiu itin daug šarmo. Kai kuriuos regionuose barzdos taip pat būdavo balinamos. Šios priemonės ne tik pašviesindavo plaukus, bet ir padėdavo išvengti utėlių, kurios tuomet kamavo dažną.

 

  • Vikingai niekada nebuvo susivieniję. Vienos genties vikingai neturėjo jokių ryšių su kitomis vikingų gentimis. Iš tikrųjų jie patys savęs net nevadino vikingais. Šis terminas buvo naudojamas apibūdinti visus skandinavus, kurie išvykdavo į ilgas ekspedicijas jūromis. Vikingų laikais skirtingos gentys dabartinėse Danijos, Norvegijos ir Švedijos teritorijose dažnai kaudavosi tarpusavyje, kai nereikėdavo kariauti su priešais iš užsienio.

 

  • Vikingai slidinėjo dėl pramogos. Pirmąsias primityvias slides skandinavai išrado prieš maždaug 6000 metų, nors gali būti, kad senovės rusai jas sukonstravo ir dar anksčiau. Slidės vikingams buvo priemonė greičiau nukeliauti ilgus atstumus arba tiesiog kaip sportas, pramoga. Slidininkus globojo dievas Ulras.

 

  • Vikingai naudojo unikalų skystį laužams uždegti. Jie rinkdavo kerpes nuo medžio žievės ir virdavo jas šlapime keletą dienų, po to sugrūsdavo į masę, kuri būdavo panaši į veltinį. Natrio nitratas šlapime leisdavo medžiagai rusenti, o ne iš karto sudegti ir tai reikšdavo, kad vikingai galėjo nešiotis ugnį su savimi.