Dažniausiai poros santykiuose kyla nesutarimų dėl mažų dalykų. Tačiau net ir smulkmenos gali slėpti gilesnes problemas. Tikriausiai visi žino tą jausmą, kad, regis, ore gali pajusti bręstančio konflikto atmosferą. Skrandyje atsiranda sunkumo jausmas, užspaudžia gerklę, kraujas užverda, o galva atrodo tuoj sprogs nuo minčių. Psichologų nuomone, nereikėtų stengtis visada išvengti konfliktų, tačiau tą daryti reikia, nepamirštant tikrosios konflikto priežasties.

 

"santykiai"

Ginčytis gali būti naudinga, nes tai skatina tobulėjimą santykiuose ir tapimą geresniais žmonėmis. Ginčai – tai vienas iš efektyviausių mokymosi būdų. Jie iškelia problemas į paviršių ir skatina ieškoti kompromisų, padeda suprasti, kas jums rūpi, ko jūs iš tikrųjų norite ir ko siekiate.

 

15 dalykų, dėl kurių dažniausiai kyla ginčai:

 
  • Rodymas pirštais vienas į kitą. Nuolatos kaltinate partnerį, kad sugadino atostogas arba kad dėl jo kaltės pavėlavote į svarbų renginį ir t. t.? Taip elgiasi tik nebrandžios asmenybės. Reikėtų nustoti galvoti, kad partneris yra atsakingas už jūsų laimę. Tad nekaltinkite vienas kito, bet ramiai pasikalbėkite apie tai, kas liūdina, kas yra blogai ir kaip tai būtų galima pakeisti ateityje.
 
  • Ginčai dėl tvarkos ir pareigų namuose. Visuose namuose būna ginčų dėl išmėtytų kojinių, neplaunamų indų arba pakelto tualeto dangčio. Tokie ginčai kyla ne tiek dėl netvarkos, bet todėl, kad kitas žmogus nevertina to, kuris viską tvarko, indėlio. Tokie konfliktai parodo siekį dominuoti namuose. Patarimas: nekonfliktuoti, bet paprašyti pagalbos.
 
  • Pirkinių slėpimas nuo antrosios pusės. Ginčai dėl finansų dažniausiai kyla, kai vienas yra labai išlaidus, o kitas – linkęs pataupyti. Pinigai užtikrina saugumą ir ramybę šeimoje. Kai prasideda ginčai dėl pinigų, poros santykiams ateina išbandymų metas.
 
  • Stengiamasi ignoruoti problemas, bet pyktis išliejamas kitais būdais. Bausti partnerį tylėjimu ir kitais pasyvios agresijos būdais, kaupti pyktį savyje, neišsakyti nuoskaudų – ne pats geriausias būdas. Užslopintos emocijos neleidžia mėgautis intymumu su partneriu ir pamažu žudo jausmus.
 
  • Skirtingi sekso norai ir lūkesčiai. Poros retai pykstasi vien tik dėl sekso. Tačiau jeigu nuomonės dėl to nesutampa, tai sumažina abiejų partnerių pasitikėjimą savimi.
 
  • Noras, kad partneris(-ė) tiesiog žinotų, ką reikia padaryti, kad pasijaustumėte ypatinga(-u). Pavyzdžiui, mergina galvoja: „Jeigu jis tikrai mane mylėtų, tai žinotų, ką norėčiau gauti dovanų ir į kokį restoraną pavakarieniauti mane pasikviesti“. Tačiau būti poroje – tai nereiškia, kad partneriai moka skaityti mintis. Jeigu kažko norima gauti, tai to nereikėtų slėpti nuo savo antrosios pusės.
 
  • Kylantis įniršis kiekvieną kartą, išgirdus valgymo garsus, siurbčiojimą ar šlerpimą. Nieko blogo kartais atkreipti dėmesį į valgymo įpročius, nes yra tikimybė, kad jei jis ar ji taip valgo namie, tai gali būti, kad taip pat ir ne namie. O valgyti, skleidžiant garsus, yra nemandagu. Tačiau labai svarbu nepersistengti ir nepradėti kritikuoti kiekvienos smulkmenos.
 
  • Televizija nukonkuruoja poros intymumą. Televizija, internetas sukelia priklausomybę, todėl kartais dėlto gali nukentėti santykiai ir kilti ginčai. Žiūrėjimas į spalvotus ekranus ilgainiui atbukina jausmus, sunaikina intymumą ir išskiria ne vieną porą.
 
  • Nuolat primenama: „Ar aš tau nesakiau?“. Konfliktų metu reikėtų vengti sarkazmo, pašaipų ir to, kad esate aukščiau visko, demonstravimo. Pokalbis turėtų būti sąžiningas ir atviras, bet nežlugdantis morališkai.
 
  • Nuolatiniai ginčai dėlto, kad jis (jis) visada daro taip ir niekada nedaro anaip. Reikėtų vengti absoliutinimo. Tokie argumentai dažniausiai atsiranda, nes partneris yra praradęs viltį, ką nors pakeisti.
 
  • Meluojama. Nesvarbu, ar meluojama apie mažmožius ar tikrai svarbius dalykus – tai žeidžia kitą asmenį, mažina pasitikėjimą tuo žmogumi ir sukelia nusivylimą. Kartą išsiaiškinus apie melą, atgauti pasitikėjimą gali būti labai sunku.
 
  • Primenama, kad: „Tu tokia pati, kaip tavo mama“ arba „Tu toks pats, kaip tavo tėvas“. Nors žmonės supranta, kad turi panašumų į savo tėvus, tačiau konfliktų metu tai niekada nebūna komplimentas. Paprastai taip sakoma, siekiant įskaudinti kitą. Palyginimas žeidžia vienodai skaudžiai, nesvarbu, kokie santykiai su tėvais. Bet kokiu atveju tai labai jautri tema.
 
  • Tikėjimas, kad partneris niekada nepasikeis ir visada bus toks pat kaip santykių pradžioje. Pokyčiai santykiuose yra teigiamas dalykas. Tačiau kartais, kai kitas partneris per daug pasikeičia, jis atrodo svetimas ir nutolęs. Pokyčius reikėtų priimti natūraliai, patiems tobulėti ir keistis, nestovėti vienoje vietoje.
 
  • Dažnai viešoje vietoje partneris priverčia gėdytis. Nutikus kažkam, kas priverčia gėdytis, paprastai arba iškeliama scena viešai arba paprašoma pasikalbėti privačioje erdvėje. Jeigu kažkas nepatinka, reikėtų nebijoti tiesiai pasakyti ir daugiau taip nesielgti.
 
  • Per didelis tėvų kišimasis į santykius. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl poros konfliktuoja. Tačiau suaugusieji turėtų suprasti, kad svarbiausi yra jie ir jų santykiai. Žinoma, tai nereiškia, kad negalima aplankyti tėvų ar jais rūpintis, bet reikėtų nubrėžti aiškias ribas.