Vasara. Šis žodis sužadina prisiminus apie maudynes upėse ir ežeruose, knygos skaitymą hamake, gaiviųjų gėrimų gurkšnojimą lauko pavėsinėje ir visa kita, kas atpalaiduoja. Tačiau kada paskutinį kartą iš tikrųjų galėjote mėgautis vasara ir atsipalaiduoti? Realybė yra tokia, kad nuo gegužės iki rugpjūčio yra toks pat įtemptas metas kaip ir visada. Reikia dirbti, auklėti vaikus, dirbti sode ir darže, dalyvauti vestuvėse ir kitose šventėse, apsilankyti bent viename kultūros renginyje, nepamiršti namų ruošos ir t. t.

 

miskai

Šaltomis ir tamsiomis rudens ir žiemos dienomis pusiausvyrą daugeliui padėjo atrasti danų ramaus gyvenimo paslaptis „Hygge“. Vasarą „Hygge“ galima pakeisti japoniškuoju „Shinrin-yoku“. „Shinrin-yoku“ – tai japonų praktika, sąmoningai sukoncentruoti dėmesį į vaizdus, kvapus ir gamtos garsus, siekiant pagerinti fiziologinę ir psichologinę savijautą ir išvengti aplinkos trikdžių. Pažodžiui išvertus „Shinrin-yoku“ reiškia „maudymąsi miške“ arba „įsilieti į miško atmosferą“. Nors tai reiškia, kad reikės susilaikyti nuo gražių nuotraukų kėlimo į socialinius tinklus, tačiau laikas gamtoje bus labai naudingas, ne tik dėl vitamino D ir judėjimo, bet ir dėlto, kad padės atsikratyti negatyvių minčių, sumažinti įtampą ir pasijusti geriau.

 

Gerai tiems, kurie gyvena netoli miško. O ką daryti tiems, kuriems iki artimiausio miško reikėtų nukakti keletą dešimčių kilometrų? Yra daugybė galimybių, kaip pabūti medžių ir augalų apsuptyje tiek namie, tiek išvykus. Žaliąją oazę galima rasti praktiškai bet kur. Svarbiausia mobilųjį telefoną palikti namie.

 

Žmonės intuityviai jaučia, kad gamta gydo. Tačiau yra daug mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad paprasčiausias buvimas laukinėje ir natūralioje gamtoje turi gydomąjį ir sveikatą stiprinantį poveikį. Be to, daugelis augalų išskiria naudingas chemines medžiagas, kurios padeda organizmo ląstelėms kovoti su lėtinėmis ligomis, stiprina imuninę sistemą ir padeda greičiau atsigauti po ligų.

 

Medienoje, augaluose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse yra įvairių eterinių aliejų, vadinamų fitoncidais, kuriuos medžiai skleidžia, norėdami apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų. Geriausia, kad jie apsaugo ne tik save, bet ir tuos, kurie mėgsta lankytis miškuose. Miškų oras ne tik atrodo gaivesnis ir geresnis – jis taip pat gali sustiprinti imuninę funkciją.

 

Moksliškai įrodytos priežastys, kodėl verta praktikuoti „Shinrin-yoku“:

 

  • sustiprėjusi imuninė sistema, didesnis antikūnų, naikinančių ligų sukėlėjus, kiekis organizme.
  • Sumažėjęs kraujo spaudimas.
  • Sumažėjęs stresas.
  • Pagerėjusi nuotaika.
  • Pagerėjęs gebėjimas koncentruoti dėmesį, net vaikams, kenčiantiems nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD).
  • Greičiau atsigaunama po chirurginių operacijų ir ligų.
  • Daugiau energijos.
  • Geresnis miegas.

 

Kitos, dvasingos priežastys, kodėl verta praktikuoti „Shinrin-yoku“:

 

  • aiškesnė ir gilesnė intuicija.
  • Geresnis energijos tekėjimas.
  • Geresnis gebėjimas užmegzti ryšį su žeme ir jos biologine įvairove.
  • Sustiprėjusios gyvybinės galios.
  • Tvirtesnės draugystės.
  • Didesnis bendras laimės jausmas.

 

Miškų terapija giliai įleidusi šaknis žmonijos istorijoje. Filosofas, gamtininkas ir rašytojas Johnas Muiras rašė: „Tūstančiai pavargusių, sukrėstais nervais, per daug civilizuotų žmonių pradeda išsiaiškinti, kad ėjimas per kalnus yra ėjimas į namo. Laukinė gamta yra privalomas dalykas“.