Depresija – tai vienas dažniausiai pasitaikančių nuotaikos sutrikimų, tačiau ne vienintelis. Bipolinis sutrikimas, distimija, dėl piktnaudžiavimo tam tikromis medžiagomis atsiradę nuotaikų pokyčiai – tai tik dalis jų.

 

"nuotaikos sutrikimai"

Bipolinis sutrikimas, kitaip žinomas kaip maniakinė depresija. Tai nuotaikos sutrikimas, kai nuotaika gali svyruoti nuo labai geros iki labai blogos. Asmenys, kuriuos vargina šis sutrikimas, dažniausiai patiria kraštutines emocijas. Jie yra perdėtai laimingi arba pernelyg nusiminę.

 

Distimija – tai ilgalaikė nesunki depresija arba nuolatinė bloga nuotaika. Žmonės, kuriuos vargina šis sutrikimas, retai patiria laimės jausmą, kuo nors džiaugiasi. Liūdesys – jų nuolatinis palydovas. Dažnai jaučiasi beviltiški, turi itin žemą savivertę.

 

Depresija – sunkesnė nei distimija. Asmuo, kenčiantis nuo depresijos, patiria nuolatinį liūdesį. Juos kankina nemiga, beviltiškumo jausmas, virškinimo sutrikimai ir net mintys apie savižudybę. Geriausia, ką galima padaryti, tai pradėti gydymą, nes be jo simptomai gali užsitęsti nuo kelių savaičių iki ilgų metų. Be to, reali tragiška baigtis.

 

Nuotaikų sutrikimai gali atsirasti dėl tam tikrų medžiagų (alkoholio, vaistų, narkotikų) vartojimo. Tokių asmenų nuotaika gali kisti nuo perdėtai geros iki visiškai prastos.

 

Kiti nuotaikų sutrikimai – sezoninis afektinis sutrikimas, pogimdyvinė depresija, ciklotimija, šizoafektinis sutrikimas.

 

Net ir jaučiant tam tikrus simptomus ne visada žmogus gali pats pastebėti, kad jį kamuoja vienokie ar kitokie nuotaikos sutrikimai, kuriuos reikėtų gydyti. Svarbiausia – nepamiršti, kad jūs nesate vieni. Ieškokite pagalbos ir pradėkite gydymą.

 

14 požymių, išduodančių apie nuotaikos sutrikimus:

 
  • Blogas miegas arba priešingai – per ilgas miegas. Sunku užmigti? O gal atsikelti rytais? Nustatyta, kad negalėjimas užmigti arba per ilgas miegas gali būti siejamas su įvairiomis depresijos formomis, pavyzdžiui, bipoliniu sutrikimu. Rekomenduojama stebėti savo miego įpročius ir kokybę, tai padės laiku diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimus.
 
  • Nebepatinka veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, dabar nebedžiugina? Vis dar užsiimate kokia nors veikla, bet ji nebeteikia malonumo? Tai gali būti požymis, kad galbūt atsirado nuotaikos sutrikimų.
 
  • Dažnai pasikartojanti migrena. Migrena – tai stiprus skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse. Kartais ji gali įspėti apie nuotaikos sutrikimus. Amerikos nerimo ir depresijos asociacija teigia, kad tam tikras ryšys tarp migrenos, nerimo sutrikimų ir depresijos iš tiesų egzistuoja. Migrenos arba lėtiniai, kasdieniniai galvos skausmai dažniau pasireiškia asmenims, kuriuos vargina nerimo sutrikimai. Galvos skausmas gali būti įspėjantis požymis, kad gresia nuotaikų sutrikimai.
 
  • Krūtinės skausmas. Kartais krūtinės skausmas gali būti susijęs su depresija. Amerikos psichinės sveikatos nacionalinio instituto duomenimis 3 iš 20 asmenų, sergančių širdies ligomis patyrė depresijos simptomus, o iš nesergančių širdies ligomis juos patyrė tik 1 iš 20. Taigi, galima daryti išvadą, kad širdies ligos didina depresijos atsiradimo riziką.
 
  • Nugaros skausmas. Lėtinis nugaros skausmas siejamas su sunkia arba klinikine depresija.
 
  • Nerimas arba dirglumas. Nuolat jaučiant nerimą, susierzinimą, labai jautriai reaguojant į įvairius dalykus galima įtarti nerimo sutrikimus. Sunkia depresija sergantys asmenys paprastai būna labai irzlūs, o kenčiantys nuo nerimo sutrikimų gali turėti dar blogesnę nuotaiką.
 
  • Pasikeitęs apetitas. Apetito pokyčiai gali būti ankstyvieji depresijos požymiai. Pavyzdžiui, staiga žmogus nebenori nieko valgyti arba priešingai – negali sustoti valgyti ir niekada nejaučia sotumo jausmo. Nuotaikų sutrikimų kamuojami žmonės praranda susidomėjimą anksčiau malonia kasdien atliekama veikla ir tai veikia jų valgymo įpročius.
 
  • Užsitęsęs stresas. Gyvenime nutinka traumuojančių įvykių, kurie kelia liūdesį. Tačiau jei tas liūdesys užsitęsia per ilgai, galima įtarti nuotaikos sutrikimus. Labai dažnai tai siejama su bipoliniu sutrikimu ir depresija.
 
  • Menkavertiškumo jausmas. Jaučiatės taip, kad viskas, ką jūs darote, nėra pakankamai gerai? Galbūt nuolatos galvojate apie tai, kad niekam nerūpite? Menkavertiškumo jausmas siejamas su depresija, o pastarąją galima išgydyti.
 
  • Sunkumas susikaupti. Pastebėjote, kad pasidarė sunkiau sutelkti dėmesį į vieną dalyką? Galbūt tapo sunkiau susikaupti darbe? Jaučiate, kad mintys dažnai nuklysta į lankas? Tai – tipinis nuotaikos sutrikimo požymis. Nuotaikos sutrikimai sukelia skausmus, ilgalaikį liūdesį ir energijos trūkumą ir dėlto gali būti sunkiau susikaupti.
 
  • Nekontroliuojamas ir agresyvus elgesys. Toks elgesys siejamas su bipoliniu sutrikimu. Pacientai patiria labai intensyvias emocijas, yra linkę elgtis impulsyviai, jaučia sumažėjusį miego poreikį. Nekontroliuojamas ir agresyvus elgesys dažniausiai pasireiškia, kenčiantiems nuo nuotaikos sutrikimų.
 
  • Mintys apie savižudybę. Tokios mintys siejamos su nuotaikos sutrikimais. Nuo depresijos ir manijos kenčiantys asmenys nebegali kontroliuoti savo neigiamų minčių ir jausmų. Jeigu tokios mintys aplanko, reikia nedelsiant ieškoti pagalbos. Labai svarbu laiku pradėti gydytis.
 
  • Asmeninių santykių problemos. Nors visi patiria problemų santykiuose, tačiau kartais jos gali paveikti taip, kad atsiras nuotaikos sutrikimų. Galbūt santykiuose pradėjote elgtis agresyviai? Galbūt jūsų jausmai ir padidėjęs dirglumas verčia elgtis kitaip nei įprastai? Galbūt dėlto, kad nustojo patikti tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, prives prie santykių žlugimo?
 
  • Žema savivertė. Tokia žmonės apie save galvoja tik labai blogai ir tai trukdo jiems gyventi. Jei žema savivertė tampa problema, galima įtarti nuotaikos sutrikimus.