Rugsėjo 10-ąją minima tarptautinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti į didelį savižudybių skaičių ir pasistengti jį sumažinti. Lietuvoje per metus nusižudo apie 1000 žmonių. Labai liūdna, kad pasaulyje mūsų šalis pirmauja pagal savižudybių skaičių. Tačiau galbūt kada nors padėtis pasikeis.

 

"liūdesys"

14 patarimų, kaip padėti sau, jei kamuoja mintys apie savižudybę:

 
  • Pažadėti sau nesiimti jokių impulsyvių veiksmų. Net jei šiuo metu tenka išgyventi didžiulį skausmą, mintys su veiksmais turi nesutapti. Pažadėti sau: „Palauksiu dar 24 valandas ir nedarysiu jokių drastiškų veiksmų“. Ir palaukti dar savaitę. Mintys ir veiksmai yra skirtingi dalykai. Mintys apie savižudybę neprivalo tapti realybe. Nėra jokio reikalo imtis veiksmų nedelsiant. Palūkėti. Stengtis atskirti mintis apie savižudybę nuo realaus pasikėsinimo į savo gyvybę.
 
  • Vengti narkotinių medžiagų ir alkoholio. Mintys apie savižudybę itin sustiprėja, vartojant alkoholį ir nervų sistemą veikiančius vaikus. Ypač svarbu vengti svaiginančių medžiagų, kai užpuola beviltiškumo jausmas ir kyla niūrios mintys apie savižudybę.
 
  • Pasirūpinti, kad namai būtų saugi vieta. Namuose nelaikyti vaistų, aštrių peilių, skustuvų, šaunamųjų ginklų ir kitų daiktų, su kuriais galima susižeisti. Jaučiant, kad to padaryti nepavyks, reikėtų išeiti ir laikinai pagyventi ten, kur jaučiamasi saugiai. Jei kyla minčių perdozuoti tablečių, paprašyti artimo žmogaus kiekvieną dieną duoti vaistų tiek, kiek išrašė gydytojas, o likusius saugiai paslėpti.
 
  • Neprarasti vilties – žmonėms pavyksta išsikapstyti net iš giliausios duobės. Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie jautėsi panašiai, tačiau jie sugebėjo gyventi toliau. Viskas gyvenime praeina. Savęs niekinimas, beviltiškumo jausmas ir izoliacija vieną dieną baigsis. Reikia tik šiek tiek daugiau laiko ir nesistengti visko išspręsti vieniems.
 
  • Svarbiausia prisiminti, kad nors atrodo, kad blogi dalykai niekada nesibaigs, tačiau depresija nėra nuolatinis ir ilgalaikis reiškinys. Viską galima įveikti.
 
  • Nelaikyti minčių apie savižudybę savyje. Pirmas žingsnis, padedantis suvaldyti mintis apie savižudybę – tai papasakojimas apie savo jausmus tiems, kuriais pasitikima. Tas žmogus gali būti draugas, terapeutas, mokytojas, dvasininkas, šeimos gydytojas, santykių konsultantas, savanoris telefono pagalbos linijoje. Atvirai papasakoti, kokios problemos slegia. Baimės, gėdos ir sumišimo jausmas neturėtų kliudyti ieškoti pagalbos. Vien papasakojimas apie savo savijautą, padės nusimesti sunkią naštą nuo pečių, susikaupti ir gyventi toliau.
 
  • Vengti užsiimti veikla, kuri gali nepasisekti arba yra labai sunki tol, kol nepagerės savijauta. Nusistatyti realius tikslus ir siekti jų lėtai, neskubant. Darbus atlikti nuosekliai. Žinoti savo dabartines ribas ir jų laikytis.
 
  • Kiekvieną dieną susirašyti dienotvarkę ir jos griežtai laikytis, nesvarbu, kas nutiktų. Nusistatyti prioritetus, ką reikia padaryti pirmiausiai. Pabaigus darbą, jį išbraukti iš dienotvarkės. Planavimas suteikia saugumo jausmą. Padėtis atrodo lengvai kontroliuojama ir nuspėjama. Baigtų darbų užbraukimas suteikia pasitenkinimo jausmą, kad pavyko viską, kas numatyta padaryti.
 
  • Išbandyti kūno ir minčių atpalaidavimo technikas. Pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimus, ugdyti sąmoningumą, medituoti, išmokti atpalaiduoti kūno raumenis.
 
  • Rūpintis savo fizine sveikata. Sveikai maitintis, reguliariai sportuoti, laikytis dienos režimo, būti aktyviems. Nepraleisti pagrindinių dienos valgymų. Miegoti tiek, kiek reikia (bent 7 – 8 valandas naktį). Kiekvieną dieną 1 – 2 kartus pasivaikščioti gryname ore bent 30 minučių.
 
  • Sudaryti sąrašą dalykų, kurie padeda, kai, regis, pasaulis slysta iš po kojų. Pavyzdžiui, klausytis muzikos, kuri kelia nuotaiką, pagulėti vonioje, pasėdėti ar pasivaikščioti lauke, daugiau laiko praleisti su brangiais žmonėmis, žiūrėti mėgstamą televizijos laidą arba filmą, piešti, eskizuoti, tapyti, rašyti, užsiimti prasminga veikla (dvasine, socialine, atrasti savąjį pašaukimą), pradžiuginti save kokia nors smulkmena ir mėgautis ja.
 
  • Rasti patikimą psichoterapeutą, prisijungti prie palaikymo grupės. Pokalbis su terapeutu ar palaikymo grupe gali padėti suvaldyti sielvartą ir pagerinti psichinę būklę. Verta paieškoti specialisto, dirbančio netoli jūsų gyvenamosios vietos.
 
  • Žiūrėti filmus, skaityti knygas, suteikiančias vilties arba apie žmones, kurie ketino nutraukti gyvybę, bet liko gyvi. Klausytis istorijų žmonių, jų šeimos narių, profesionalų, kuriems teko susidurti su savižudybės problema. Kiekviena įkvepianti istorija – tai asmeninė kelionė nuo bandymo nutraukti gyvybę iki sužibusios vilties, atsiradusio noro gyventi ir tapimo tokiu, koks žmogus yra dabar.
 
  • Kasdien bent 30 minučių praleisti saulės šviesoje. Ryški šviesa teigiamai veikia depresija sergančių asmenų sveikatą, padeda įveikti sezoninį afektinį sutrikimą.