Sakoma, kad įpročiai – tai žmogaus sielos veidrodis. Visi turi vienokių ar kitokių įpročių, kurie atskleidžia žmogaus charakterį ir gali papasakoti ką nors įdomaus. Ką gi reiškia tam tikri gestai ir veiksmai?

 

"laiminga moteris"

  • Įprotis energingai mosuoti rankomis. Toks žmogus paprastai būna atviras ir tiesus, neslepia savo emocijų ir minčių. Jį sunku apkaltinti uždarumu ir nepatikimumu. Kita vertus, jis dažnai nukenčia dėl savo atvirumo ir optimizmo. Daugelis jį laiko nerimtu ir paviršutinišku. Iš tikrųjų atvirumas ir ryžtingumas – tai tik kaukė, už kurios kruopščiai slepiamos baimės ir abejonės.
 
  • Įprotis nevalingai liesti savo kūną, sakant viešą kalbą. Iš šalies gali pasirodyti, kad žmonės, kurie kalbėdami, vis liečia ir bando pasikasyti rankas, veidą, o sėdėdami ir kojas, yra labai meniški ir artistiški. Tačiau iš tikrųjų šie asmenys nepasitiki savimi ir jiems reikia papildomų pastangų, kad sutramdytų kylantį nerimą. Jiems nuolatos reikia kovoti su savimi, skatinti eiti į priekį, nors kojos dreba ir širdis, regis, tuoj iššoks iš krūtinės. Tačiau nuolatinė kova atsiperka – galiausiai jiems pavyksta pasiekti neįtikėtinų aukštumų karjeroje ir įgyti garbingą statusą socialinėje visuomenėje.
 
  • Įprotis valgyti naktimis. Žmonės, kurie keliasi naktį, kad nueitų iki šaldytuvo ir pasiimtų šio bei to užkąsti, dažnai patiria stresą, yra labiau linkę užkandžiauti naktimis ir turi gana rimtų nervų sistemos sutrikimų. Kita vertus, tie, kurie turi tokį įprotį, labai retai galvoja, kas vyksta su jais. Jie linkę kaltinti nervinį pervargimą, alkio priepuolius dėl nemigos, bet į gilumines priežastis, kas ją sukelia, nesigilina. Šie žmonės neatsakingai žiūri į savo sveikatą, dažnai ir į kitus dalykus bei gyvenimą.
 
  • Įprotis nepasikloti lovos. Žmogus, kuris rytą nesivargina klotis lovos, paprastai yra tingus, neorganizuotas, nemoka tinkamai planuoti savo reikalų. Jie patys yra įsitikinę, kad ateityje laukia didingi ir labai svarbūs dalykai, todėl nekreipia dėmesio į detales. Tačiau norint užkopti ant aukščiausio karjeros ir socialinio statuso laiptelio, svarbu visuma ir kiekviena smulkmena.
 
  • Įprotis žvilgčioti į kišeninį veidrodėlį. Moterys, mėgstančios dažnai žvilgčioti į veidrodėlį, gali būti apkaltintos polinkiu į narcisizmą, nors iš tiesų tai reiškia visai ką kita. Tokia moteris nepasitiki savimi ir savo išvaizda, todėl nuolatos nori pasitikrinti, ar viskas gerai ir niekas iš jos nesijuoks. Neretai šį įprotį įgyja labai jautrios dailiosios lyties atstovės. Pasižiūrėjimas į veidrodėlį joms padeda atgauti vidinę ramybę, savitvardą.
 
  • Įprotis susirašyti dienotvarkę. Žmonės, kurie kiekvieną dieną darbo knygoje užrašo savo dienotvarkę, pastabų, brėžinių, paprastai nėra labai organizuoti. Jie turi prastą atmintį ir nepakankamai pasitiki savimi, todėl jie turi žymėtis, ką reikia padaryti, kad nieko nepamirštų. Labai dažnai tokie asmenys randa milijoną priežasčių, kodėl nepadarė ko nors laiku.
 
  • Įprotis piešti, kalbant telefonu. Tie, kurie kalbėdami piešia telefonu, paprastai būna savanaudiški, negalvoja apie pašnekovą, yra išsiblaškę ir neatidžiai klausosi, ką šneka kitas. Jiems svarbiausi jie patys, jų pačių interesai, norai ir poreikiai. Taip, jie yra romantiški ir sentimentalūs. Juos dažnai aplanko melancholija ir liūdesys. Gyvenime jie jaučia daug švelnių jausmų, bet dažnai turi patirti ir atsisveikinimo kartėlį.
 
  • Įprotis valgyti kelyje. Apie žmogų, kuris valgo eidamas (kažką kramto transporto priemonėje, užkandžiauja gatvėje, neprisėsdamas prie stalo), galima pasakyti ne tik, kad jis turi labai mažai laiko. Paprastai taip elgiasi žmonės, kurie nelabai rūpinasi savo sveikata, retai apie ją susimąsto. Taip pat šis įprotis būdingas asmenims, kurie turi daug įdomių užsiėmimų, iš kurių valgymas yra paskutinėje vietoje. Iš prigimties jie dažniausiai būna cholerikai, impulsyvūs, irzlūs ir neharmoningi.
 
  • Įprotis vartoti parazitinius žodžius. Nuolatinis tokių kalbiškai nereikšmingų žodžių (ta prasme, taip sakant, kažkaip tai, pakankamai ir t. t.) vartojimas suteikia papildomo laiko pagalvoti ir sudėlioti mintis, kai nebežinoma, ką sakyti toliau. Neretai šį įprotį įgyja viešųjų profesijų atstovai (politikai, aktoriai), palaikydami laisvo stiliaus pokalbį, iš anksto nepasiruošę ir jausdamiesi neužtikrinti. Parazitiniai žodžiai kai kuriais atvejais gali parodyti išsilavinimo stoką.
 
  • Įprotis garsiai juoktis viešose vietose. Garsiai besijuokiantis žmogus siekia atsidurti dėmesio centre, kad aplinkiniai juo žavėtųsi. Dažniausiai taip elgiasi tie, kurie negali išsiskirti kitais būdais, pasigirti aukšta padėtimi, pasiekimais ir net pasitikėjimu savimi.
 
  • Įprotis rašyti dienoraštį. Tie, kurie ilgus metus ranka rašo dienoraštį (arba kompiuteryje, bet niekada nepublikuoja internete), yra uždari, įtarūs, turi sudėtingą ryšį su išoriniu pasauliu, mažai draugų. Santykiai su giminėmis taip pat komplikuoti. Jie nemano, kad pasaulyje yra nors vienas žmogus, su kuriuo reikėtų pasidalinti savo mintimis arba tiki, kad viskas, kas jiems nutinka, vyksta jų sielose, ir niekam tai nerūpi. Žinoma, kartais šis įprotis atsiranda po gilių sukrėtimų. Dienoraščio rašymas jiems padeda išgyventi ir tarsi naujai atgimti.
 
  • Įprotis nepalikti neplautų indų. Šie žmonės labai atsakingi, viską skrupulingai planuoja, laikosi griežtos disciplinos. Pareiga jiems svarbiau nei malonumai. Su nekantrumu laukia naujos dienos, naujų pasiekimų. Nemėgsta kapstytis po praeitį, labiausiai domina, kas nutiks rytoj.
 
  • Įprotis palikti neplautų indų krūvą. Žmonės, kurie palieka nešvarius indus kriauklėje ir ramiai nueina miegoti, nėra pratę spręsti problemas iš karto, kai tik jos atsiranda. Jie visada laukia rytojaus, tikėdamiesi, kad tada problemos kažkaip išsispręs. Svarbiausia šiems žmonėms malonumai, visa kita gali eiti į antrą planą. Žinoma, ši taisyklė negalioja žmonėms, kurie grįžta vėlai iš darbo ir tiesiog fiziškai neturi jėgų užsiimti namų ruoša.
 
  • Įprotis lošti kortomis. Kortų dėliojimas – tai ritualas, išduodantis norą supaprastinti savo gyvenimą. Šiems žmonėms labai svarbu turėti kažką, kas niekada nekinta. Tai tarsi garantija, kad viskas eina teisinga linkme. Pasąmonės lygmenyje jie trokšta patvirtinimo, kad viskas bus gerai. Be to, tokie žmonės yra filosofiški, susimąstę, atsargūs, gali būti valdingi.