Niekada nereikėtų bandyti nuslėpti tiesos apie tai, ar rūkote, vartojate alkoholį, kaip maitinatės, ar sportuojate, kiek laiko deginatės ir ar naudojate apsaugos priemones lytinių santykių metu. Visa tai įvertinę, gydytojai nuspręs, kas svarbiausia ir ką geriausia patarti.

 

gydytojai

14 dalykai, apie kuriuos negalima meluoti gydytojams:

 
  • Apie chirurginių operacijų istoriją. Gydytojams chirurgams naudinga žinoti apie tai praeityje pacientams atliktas operacijas. Tai jiems gali padėti sumažinti randų susidarymo, nepageidaujamų reakcijų riziką. Kartais pacientai dėl įvairių priežasčių nori nuslėpti, kad jiems darytos operacijos, pavyzdžiui, plastinės. Tačiau geriau apie tai nutylėti kitose situacijose, o ne gydytojo kabinete.
 
  • Apie amžių. Pasiekus vidurio amžių neretai kyla pagunda šiek tiek pasijauninti. Nieko blogo nenutiks, jei šiek tiek pasijauninsite, prisistatydami naujiems pažįstamiems. Tačiau gydytojams nereikėtų meluoti, nes skirtingo amžiaus pacientams gali būti taikomas kitoks gydymas. Be to, reikėtų atsiminti, kad tiesą vis tiek išaiškės ir, kai tai įvyks, gydytojo pasitikėjimas pacientu bus žlugęs. Jei jis kartą pamelavo apie amžių, gal meluoja ir apie kitus dalykus? Kam dar labiau apsunkinti gydymo procesą melu?
 
  • Apie tai, ką valgote. Jeigu norite numesti svorio, bet nesakote, ką iš tikrųjų valgote, gydytojas negalės padėti. Apklausos rodo, kad žmonės neretai neįvertina, kiek jie iš tikrųjų suvalgo greitojo maisto. Daug žmonių nenori pripažinti, kad jiems sunku kontroliuoti savo mitybą, todėl ima neigti, kad valgo ką nors blogo. Reikėtų nustoti gėdytis to, kad nesugebate atsispirti saldumynams, o nuėjus pas gydytoją paprašyti patarimo, kaip spręsti šią problemą.
 
  • Apie savo vaistų vartojimo įpročius. Apsilankius pas gydytoją dėl kosulio ar bėrimo, gydytojas išrašo tablečių ar tepalų. Jei dėl tos pačios priežasties pacientas grįžta, svarbu sąžiningai atsakyti, ar vartojote vaistus, kaip buvo paskyrė. Jeigu pacientas nesako tiesos, gydytojui tampa labai sunku suprasti, kas šiam atvejui tiktų geriausiai.
 
  • Apie rūkymą. Gydytojai neretai sulaukia pacientų, kurie sako, kad rūko tik kartais, nors iš tikrųjų per dieną surūko po pakelį cigarečių. Nikotinas lėtina žaizdų gijimą, skatina randėjimą, todėl nemažai chirurgų sutiks operuoti tik tada, kai pacientas bus pasiryžęs mesti šį blogą įprotį.
 
  • Apie vartojamus maisto papildus. Gydytojai kartais pastebi, kad pacientai drovisi prisipažinti, kad vartoja vitaminus, maisto papildus ir žolinius preparatus, nes bijo būti nesuprasti. Tačiau gydytojams svarbu žinoti, ką tiksliai vartoja pacientas, kad galėtų įvertinti, ar jų paskirti vaistai bus suderinami.
 
  • Apie rekreacinių narkotikų vartojimą. Pacientai nenori apie tai kalbėti, nes nenori įrašo medicininėje kortelėje apie narkotikus. Jie bijo, kad tai gali pakenkti jų darbui ir socialiniam draudimui. Tačiau, pavyzdžiui, kartais rūkant marihuaną, gali kamuoti dėmesio, atminties sutrikimai, depresija ir apatija. Jeigu gydytojas nežinos, kad pacientas nevengia narkotinių medžiagų, jis gali paskirti pacientui visai nereikalingą gydymą.
 
  • Apie abortus. Tai labai subtilus, jautrus ir privatus pasirinkimas ir patirtis, apie kurią nesinori kalbėti net su savo gydytoju. Tačiau jeigu kiltų nesklandumų bandant vėliau pastoti, reikėtų gydytojui pasakyti apie tai, kad patyrėte abortą. Dėl aborto gali būti susidaręs randinis audinys, pažeidžiantis gimdą. Žinojimas apie abortą gydytojams padeda tiksliau įvertinti pacientės būklę, imtis reikiamų priemonių, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų veiksminga.
 
  • Apie tikrąją psichinę savijautą. Sąžiningai išsakius savo emocijas, galima pasijusti geriau. Atviras pokalbis padeda nusiraminti ir pasiruošti tolesnėms procedūroms.
 
  • Apie lytinį gyvenimą. Dažnai pacientai vengia sakyti tiesą apie tai, kiek lytinių partnerių turėjo, kada paskutinį kartą turėjo lytinių santykių, ar visada naudoja apsaugos priemones ir ar serga lytiškai plintančiomis ligomis. Reikėtų įsisąmoninti, kad gydytojai nėra tam, kad smerktų. Tačiau jie gali padėti. Žinojimas apie išvardytus dalykus gali padėti užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
 
  • Apie tai, kada paskutinį kartą lankėtės pas gydytoją. Reguliarus sveikatos tikrinimas padeda išlikti sveikiems, todėl jei meluojate, kad neseniai lankėtės pas kitą gydytoją, jums gali būti laiku neatlikti būtini sveikatos patikrinimai.
 
  • Apie tai, kad nervinatės. Jeigu procedūra arba simptomai kelia didelį nerimą, reikėtų nebijoti apie tai pasakyti gydytoją. Gydytojai gali pasiūlyti būdų, kaip sumažinti nerimą ir nuraminti nervus.
 
  • Apie tai, kiek laiko praleidžiate saulėje. Nemažai žmonių neįvertina, kad su kenksmingais saulės spinduliais, susiduria kasdien, eidami į darbą ir į prekybos centrą, lipdami iš automobilio ir t. t. Odos vėžys kyla dėl žalingo saulės poveikio, todėl labai svarbu naudoti apsaugines priemones nuo saulės.
 
  • Apie tai, kiek vartojate alkoholio.  Piktnaudžiavimas alkoholiulabai kenkia kepenims, gali paskatinti kraujavimą. Tai, kad alkoholio piktnaudžiaujama, gydytojai gali pastebėti, kai pacientas paguldomas į ligoninę, nes tada atsiranda absistencijos simptomai. Gydytojams svarbu žinoti apie tai, kaip dažnai pacientai vartoja alkoholį, kad išvengtų potencialių komplikacijų.