Prasidėjus naujiems mokslo metams tikriausiai daugelis pasižada daugiau laiko skirti pamokoms ruošti ir gauti geresnius pažymius. Tai nereiškia, kad mokiniai šį pažadą pamiršta jau įpusėjus rugsėjui. Yra daugybė priežasčių, kodėl net gabūs vaikai gauna prastus įvertinimus. Priežasčių, kaip ir daugeliu kitų atvejų, reikia ieškoti giliau.

 

"mokykla"

Prastėjantys pažymiai įspėja, kad mokinys turi kokių nors problemų. Žemi įvertinimai nebūtinai reiškia, kad vaikas nėra toks protingas kaip bendraamžiai. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema tokių mokinių tarsi neprižįsta. Manoma, kad norint kažką pasiekti gyvenime, reikia mokytis tik pačiais geriausiais pažymiais.

 

11 priežasčių, kodėl vaikai gauna blogus pažymius:

 
  • Patyčios. 2011 metų Amerikos sociologų asociacija nustatė, kad vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai pradeda blogai mokytis yra patyčios.
 
  • Elgesio problemos. Nors daugelis galvoja, kad prastėjančius pažymius lemia depresija. Tačiau psichologų manymu, depresija nėra susijusi su prastėjančiais pasiekimais, o su netinkamu elgesiu: dėmesio sutrikimais, smulkiais nusikaltimais, svaiginančių medžiagų vartojimu ir t. t.
 
  • Alkoholio vartojimas. Alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimas Europos mokyklose yra problema, kurią būtina spręsti. Svaigiųjų gėrimų vartojimas didina įtampą, sukelia stresą. Mokiniai nebegali normaliai mokytis.
 
  • Jaučiasi nepakankamai įvertinti ir nesuprasti. Mokykloje, kurioje jaučiama stipri konkurencija dėl pažymių, mokinys gali pasijusti kaip eilinis sraigtelis milžiniškoje sistemoje. Noras mokytis krenta, supratus, kad jis yra bejėgis ką nors pakeisti. Nors teigiama, kad dideli reikalavimai išmoko vaikus disciplinos ir kovoti už savo vietą po saule, tačiau tai ne visiems yra priimtina.
 
  • Turi per daug pareigų. Gabūs mokiniai neretai turi tiek daug įvairiausios veiklos po pamokų, kad laiko daryti namų darbus nebelieka. Ne kiekvienas vaikas moka tinkamai planuoti laiką. JAV nacionalinė miego komisija ištyrė, kad tik 15 % mokyklinio amžiaus vaikų miega rekomenduojamas 8,5 valandas. Likusiems dėl nuolatinio miego trūkumo sunku susikaupti ir mokytis naujų dalykų.
 
  • Dingusi motyvacija. Įrodyta, kad paskutiniais mokslo metais daugeliui mokinių sumažėja motyvacija ir mokymosi efektyvumas. Mokiniai stengiasi kuo geriau išlaikyti egzaminus ir įstoti į svajonių specialybę. Tačiau, kai ateina nauji mokslo metai aukštojoje mokykloje ar kolegijoje, jie nebemato prasmės stengtis, nes tikslas yra tarsi pasiektas. Studentų pažymiai pradeda prastėti. Neradus naujos motyvacijos, gali net tekti mesti studijas.
 
  • Siaučiantys hormonai. Moksleiviai bręsta ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Išvaizda sparčiai keičiasi. Jie atranda naujų pomėgių ir kitų dalykų. Taip pat jie „atranda“ priešingą lytį. Tai blaško jų dėmesį, nauji jausmai, pirmoji trukdo susikaupti ir mokytis taip gerai kaip anksčiu.
 
  • Lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Milijonai vaikų visame pasaulyje kenčia nuo dėmesio sutrikimų, hiperaktyvumo. Šie psichologiniai sutrikimai dažniausiai tęsiasi iki pilnametystės. Tokie vaikai paprastai turi ir mokymosi sutrikimų, negali pasigirti itin gerai pažymiais, o pažymių knygelė neretai būta primarginta mokytojų pastabų.
 
  • Nuobodulys. Kai kurie mokiniai nesistengia mokytis, nes mano, kad mokymosi programa jiems yra per lengva. Jeigu moksleivis ar studentas nesusiduria su jokiais iššūkiais, netrukus ima nuobodžiauti, o tai daro poveikį įvertinimams. Kartais mokiniai turi regėjimo ar klausos problemų, todėl klasėje negali sutelkti dėmesio. Kiti skuba per pertraukas padaryti namų darbus, kad turėtų daugiau laisvo laiko namie. Nereikia stebėtis, kad nekokybiškai atlikti darbai įvertinami prastais pažymiais. Sakoma, kad mokiniai, kuriems patinka jų mokytojai, gauna geresnius pažymius negu tie, kurie jų nemėgsta.
 
  • Santykiai šeimoje. Mokiniai, kurių artimas žmogus neseniai mirė, skiria mažiau laiko ir dėmesio mokslams. Į rizikos grupę taip pat patenka mokiniai iš išsiskyrusių šeimų ir nepilnų šeimų, taip pat tie, kurių tėvai dažnai pykstasi ir yra ant skyrybų slenksčio.
 
  • Alergijos. Prasti egzaminų rezultatai gali priklausyti ir alergijų, kurios vargina moksleivius bei studentus. Jų rezultatai gali suprastėti nei 10 %, jei per atsiskaitymus kamuoja šienligė. Dėl to nereikėtų labai stebėtis, kai gabūs moksleiviai neįstoja į svajonių specialybes. Darbingo amžiaus žmonės gali neišlaikyti testų, reikalingų, norint įsidarbinti tam tikrose įstaigose. Jau dirbančių darbo kokybė suprastėja. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad nuo alergijų kenčiantys asmenys rečiau renkasi tiksliuosius mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką. Įdomu, kad Anglijoje, jei moksleivis kenčia nuo alergijos, apie savo būklę turi įspėti egzaminų vertinimo komisiją.