Ar išleistumėte vieną vaiką į tamsią naktį? Tikriausiai ne. Tad kodėl leidžiate laisvai naršyti internete? Internetas gali būti toks pat nesaugus kaip vaikščiojimas gatvėmis tamsiuoju paros metu. Net jei mažametis dar neturi paskyrų socialiniuose tinkluose, nereiškia, kad jis yra visiškai saugus.

 

"vaikai internete"

Vaikų tapatybė internete pavagiama net 35 kartus dažniau negu suaugusiųjų. Teksaso universiteto tyrėjai pastebėjo, kad maždaug vienam vaikui iš 40 šeimų kyla pavojus atsitiktinai nutekinti asmeninę informaciją. Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti mažuosius ir savo šeimą.

 

11 patarimų, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete:

 

  • Vaikų asmens dokumentus, gimimo liudijimus laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Jeigu internete reikalaujama pateikti vaikų dokumentų duomenis, neskubėkite to daryti. Pirmiausia rekomenduojama susisiekti su prašančia šių duomenų organizacija ir paaiškinti, kodėl nenorite viešinti šios informacijos ir pasiteirauti kokią kitą informaciją galima pateikti. Išskyrus valstybės, sveikatos priežiūros paslaugas ir draudimą, vaiko asmens dokumentų pateikimas nėra privalomas, o organizacijos jų prašo ne dėl būtinybės, o dėl patogumo.

 

  • Mokyti vaikus rašyti nuorodas klaviatūra, o ne tiesiog paspausti. Internete naršantys vaikai jau turi žinoti, kuo skiriasi adresas „g00gle.lt“ nuo „google.lt“. Interneto sukčiai kuria gausybę panašiai atrodančių tinklalapių, skirtų rinkti informaciją, kurią vėliau galėtų panaudoti tapatybės vagystei. Labai svarbu išmokyti vaiką surinkti konkretaus informacijos šaltinio adresą (URL) ir prieš spaudžiant mygtuką „Įkelti“ atidžiai patikrinti rašybą, o ne aklai spausti internetines nuorodas.

 

  • Būti atsargiems publikuojant naujas nuotraukas. Tėvai dažnai neturi vieningos nuomonės, kiek daug informacijos apie vaiką galima pateikti internete. Galų gale tai labai asmeninis pasirinkimas. Tačiau prieš publikuojant nuotraukas būtina žinoti, kokia rizika kyla. Galite tapti interneto vagių taikiniu, jūsų vaikų nuotraukas gali pasisavinti ir perdaryti nepažįstami asmenys, informacija apie vaiką gali pasinaudoti vaikų pagrobėjai. Pavyzdžiui, norint publikuoti pirmosios vaiko dienos mokykloje nuotrauką internete, reikėtų įsitikinti, kad nuotraukoje nesimato mokyklos pavadinimo ar adreso.

 

  • Visada laikyti išjungtą geografinį nuotraukų žymėjimą (angl. geotagging). Išjungus vietos nustatymo paslaugas internete ne tik taupysite baterijos naudojimą, tačiau ir galėsite jaustis saugesni, žinodami, kad nusikaltėliams bus sunkiau atsekti jūsų vaiką. Jeigu nuotraukoje pažymėta geografinė vieta, tai nereikia būti kompiuterių specialistu, kad būtų aišku, kurioje vietoje galima sutikti jose pavaizduotus asmenis. Tai tas pats, kas viešai pateikti mokyklos ar namų adresą.

 

  • Nepilnamečiams neišduoti mokėjimo kortelių. Daugeliui vaikų niekada nereikėtų išduoti kreditinių kortelių. Tačiau, jeigu nuspręsite kitaip, tėvai turėtų patikrinti vaiko kredito istoriją bent kartą per metus. Įtarus sukčiavimą bet kada galima įšaldyti vaiko sąskaitą.

 

  • Registruojantis internete užtikrinti, kad slaptažodžiai bus tikrai saugūs. Jau nebepakanka sukurti sudėtingą slaptažodį, nes tinklalapiai pateikia labai lengvų klausimų, kurie gali padėti nesunkiai jį išsiaiškinti. Interneto vagys gali išsiaiškinti, koks jūsų vaiko augintinio vardas ar mokyklos talismanas, naudodamiesi socialiniais tinklais. Todėl interneto saugumo specialistai rekomenduoja, atsakinėjant į šiuos klausimus, meluoti.

 

  • Užregistruoti domeną jų vardu. O tai padarius jų elektroninį adresą. Nebūtina sukurti tinklalapį, tačiau turėti tokią sritį yra naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, taip vaikams bus lengviau prisiminti URL ir elektroninio pašto adresus. Antra, tokios sritys yra apsaugotos nuo pašalinių, todėl jomis negali pasinaudoti interneto sukčiai. Kita vertus, tokias sritis dažniausiai neleidžiama kurti jaunesniems nei paaugliai asmenims. O pamelavus apie amžių visada bus rizika, kad vieną dieną sritis bus automatiškai panaikinta.

 

  • Vengti nepažįstamųjų. Dažniausiai tėvai vaikams liepia nešnekėti su nepažįstamaisiais gatvėje, o apie tai, kad su jais nebendrautų ir internete, pamiršta užsiminti. Realiame pasaulyje gerus žmones atpažinti lengviau pagal specialią aprangą (policininkai, gaisrininkai, greitosios pagalbos darbuotojai), tačiau internete nėra jokių požymių, pagal kuriuos būtų galima atskirti blogą žmogų nuo gero. Todėl reikėtų išaiškinti vaikams, kodėl jie neturėtų priimti nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti.

 

  • Nepriimti nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti socialiniuose tinkluose. Kodėl? Priėmę kvietimus jie tampa atviri ir pasiekiami nepažįstamiems suaugusiems asmenims. Vaikų duomenims gali grėsti pavojus. Kiekvieną kartą prieš patvirtinant kvietimą draugauti reikėtų paklausti savęs, kokios bus pasekmės. Jeigu vaikui yra mažiau nei 13 metų, jis neturėtų naudotis socialiniais tinklais, tačiau ne todėl, kad yra nebrandus ar panašiai, o todėl, kad socialiniai tinklai perka ir parduoda vartotojų duomenis, o vaikų, jaunesnių nei 13 metų, duomenis pirkti ir parduoti yra nelegalu.

 

  • Turėti bent porą kompiuterių: skirtą vaikams ir suaugusiųjų reikalams. Jeigu galite tai leisti, reikėtų vaikams paskirti kitą kompiuterį. Jeigu jam kas nors atsitiks (bus užkrėstas virusų), būsite bent jau tikri, kad dėlto nenukentės jūsų bankų sąskaitos ir kiti svarbūs dokumentai.

 

  • Pasirūpinti, kad privati informacija internete ir liktų privati. Vaikai gali tapti interneto sukčių aukomis, patys to nė neįtardami. Jie gali pasidalyti informacija, net nepagalvoję, kad tai yra labai asmeniška. Vaikams reikėtų paaiškinti, kad internete jie turėtų neviešinti informacijos apie save, savo draugus, šeimą, kaimynus ir kitus dalykus, kurie gali juos identifikuoti.