Visi aplinkui džiūgauja dėl ore tvyrančio pavasario, šildosi saulutėje, giriasi girdėję čiulbant ulbant vieversėlį, pastebi atbundančios gamtos stebuklus, o jums paprasčiausiai norisi miego. Labai… Ir nuolat. Nėra jėgų nei džiaugtis pavasariu, nei paprasčiausiai irtis per kasdienybę. Jaučiatės toks „išsikrovęs“ lyg būtų nusėdę baterijos.

 

Iš tiesų atėjus pavasariui daugelis jaučiame energijos stygių, nes išsenka vasaros mėnesiais organizmo sukauptų vitaminų atsargos. Taigi, kaip veiksmingiau papildyti „nusėdusias baterijas“?

 

1.      Daiginti grūdai

 

Neįtikėtina, tačiau dygstančiame grūde vitaminų ir fitoestrogenų yra dešimt kartų daugiau nei subrendusiame. Tai vienas geriausių maisto produktų – neišsenkantis cinko, mangano, vario ir neorganinio fosforo šaltinis. Daiginti grūdai yra „gyvi“, todėl žmogaus organizmui teikia labai daug energijos. Vartojant juos organizmas geriau pasisavina mikroelementus ir baltymus. Juose apstu natūralios ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir šalina iš organizmo susikaupusius toksinus. Populiariausi yra daiginti kviečiai, kurių nesunku susidaiginti patiems. Svarbu, kad jie būtų ekologiški, be jokių cheminių priedų. Iš pradžių grūdus būtina nuplauti kambario temperatūros virintu vandeniu. Po to reikia juos suvynioti į maišelį, pasiūtą iš trijų sluoksnių marlės, ir panardinti į nedidelį kiekį vandens. 2–3 kartus per dieną grūdus būtina su visu maišeliu praplauti vandeniu. Po 3–4 dienų pasirodys pirmieji daigeliai.

   

2.      Laukiniai augalai

 

Laukiniai augalai, su kuriais vasarą atkakliai kovoja daržininkai, vadindami piktžolėmis, pavasarį – nepamainomas maistas. Jie praturtinti mikroelementais, vitaminais, fermentais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, be to labai paįvairina valgiaraštį. Dilgėles, daržines žliūges, balandas, kiaulpienes galima vartoti labai įvairiai – susmulkinti ir dėti į salotas, naudoti gaminant troškinius, sriubas, padažus, įdarus pyragams ir pan. Šie augalai vertingiausi tik išdygę, kol sukrauna žiedus, t. y. tada, kol dar nėra šviežių daržovių.

   

3.      Linų sėmenys

 

Linų sėmenų aliejuje esančios omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja nervinių impulsų perdavimo procese, todėl šis aliejus itin naudingas žmonėms, patiriantiems nervinę įtampą ar stresą. Nebūtina šaukštais jo gerti – kur kas naudingiau vartoti linų sėmenis. Mitybos specialistų teigimu, pakepintos sėklos, nors skaniai ir kvepia bei įgauna malonų skonį, tačiau praranda beveik visas sveikatą gerinančias savybes, todėl linų sėmenis patariama valgyti tiesiog sudrėkintas.

   

4.      Beržų sula

 

Liaudies medicinos žinovai tikina, kad per dieną išgėrus 2–3 stiklines beržų sulos, negresia pavojus susirgti reumatu ar inkstų akmenlige. Sula tarsi sąžiningas valytojas, visas šiukšles išmetantis lauk. Šiame gėrime apstu gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies, druskų ir daug kitų žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų. Ji tirpdo akmenis šlapimtakiuose, reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją.

   

5.      Žalioji arbata

 

Žalioji arbata – pavasarinio nuovargio padėsiantis atsikratyti energetinis gėrimas, nealinantis organizmo, priešingai – jį stiprinantis. Moksliškai įrodyta, kad žaliojoje arbatoje esančios vertingosios medžiagos apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų susidarymo ir UV spindulių poveikio. Be to, šios apsauginės medžiagos naikina vėžines ląsteles, tuo pačiu saugodamos sveikąsias.

   

6.      Medus

 

Nebūtina medų kabinti šaukštais. Norint sustiprinti imuninę sistemą, pakanka suvartoti po vieną valgomąjį šaukštą medaus per dieną. Perkant pavasarinį medų, patariama nesigundyti skystu medumi. Bent jau iki pienių žydėjimo šviežio medaus nebūna, todėl pavasarį skystas medus parduodamas tik perdirbtas, kartu ir nemažai vertingųjų medžiagų netekęs – juk pernykštis. Taip pat nepatariama dėti medaus į karštą arbatą. Jeigu mėgstate medų su arbata, geriau jį laižykite nuo šaukštelio, užsigerdami nesaldinta arbata.

   

7.      Česnakas ir svogūnas

 

Svogūnuose ir česnakuose esantys fitoncidai naikina bakterijas ir padeda atsispirti pavasario vėjų nešamoms peršalimo ligoms. Rekomenduojama kuo daugiau jų dėti gaminant maistą, tačiau geriau juos vartoti vakare: kvapas puikiai atbaido ne tik bakterijas, bet ir bendradarbius.

 

Česnakų poveikis pasireiškia ne tik juos valgant. Nuluptos, perpjautos į kelias dalis česnako skiltelės, padėtos kambaryje, padeda kovoti su ore sklandančiomis bakterijomis.

 

Pavasariop pradeda dygti ir svogūnų roputės – puikus tiek vitaminų, tiek su ligų sukėlėjais kovojančių fitoncidų bei flavonidų šaltinis.

   

8.      Vaisiai ir daržovės, turintys vitamino C

 

Pavasarį vitaminas C – pats geidžiamiausias. Jo reikia imunitetui stiprinti ir gerai nuotaikai palaikyti. Naujausiais duomenimis, jį galima laikyti net savotišku antidepresantu. Populiariausi vitamino C šaltiniai, be abejo, – citrusiniai vaisiai: citrinos, apelsinai, greipfrutai. Labai daug vitamino C turi kiviai. Iš vietinių lietuviškų produktų iki pavasario vitaminą C išsaugo rauginti kopūstai. Patariama iš jų gaminti salotas, nes verdant sriubas bei troškinius vitaminas C suyra – tampa neatsparus karščiui. Beje, vitaminas C atsparus šalčiui, todėl verta patikrinti, ar nėra užsilikę šaldiklyje juodųjų serbentų, šaltalankių, šermukšnių uogų ir pan.

   

9.      Rauginto pieno produktai

 

Ypač vertingas yra jogurtas. Jame esančios gerosios bakterijos gamina žmogui naudingas maistingąsias medžiagas. Būtent dėl šių bakterijų jogurte yra daugiau vitaminų B12, B3 ir A, nei piene. Minėtosios bakterijos šalina kenksmingąsias medžiagas, kontroliuoja toksinų kiekį organizme, skatina imuninės sistemos ląstelių dauginimąsi. Jogurte esantis kalcis ir fosforas ne tik stiprina kaulus ir nervų sistemą, bet ir gerina medžiagų apykaitą.

   

10.  Riešutai

 

Skirtingų rūšių riešutuose – skirtinga „puokštė“ organizmui būtinų vertingųjų mikroelementų, tačiau visais atvejais ji būna įspūdinga. Riešutuose apstu baltymų, augalinių aliejų, vitaminų. Per dieną patariama suvalgyti saujelę riešutų, pagardinti jais javainius, salotas, košes ir pan.

   

Pravartu žinoti:

 
  • Organizmas geba įsisavina tik 3–5% vitaminų iš vaistinėje parduodamų maisto papildų.
  • Bulvėse vitamino C yra daugiau nei apelsinuose. Deja, didžioji jo dalis suyra verdant arba kepant.
  • Daugelio gyvūnų organizmuose vitaminas C pasigamina pats. Žmogaus organizme šis vitaminas nesigamina, jo galima gauti tik su maistu.
  • Nepatartina ilgai vandenyje laikyti supjaustytų vaisių ir daržovių. Rekomenduojama plauti jas nepjaustytas. Verdant daržoves patariama jas berti į verdantį vandenį.
  • Daigintuose kviečiuose vitamino B12 yra 4 kartus, kitų B grupės vitaminų – nuo 3 iki 12 kartų, vitamino E – 3 kartus, geležies – 3–4 kartus daugiau negu nedaigintuose.
  • Kiviai unikalūs tuo, kad laikant juos nuskintus ilgesnį laiką vitamino C kiekis juose nesumažėja.