Tikriausiai nedaugelis pagalvoja, kad viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių nutraukti slegiančius santykius, yra paramos iš aplinkinių neturėjimas. Todėl kilus įtarimams, kad artimas žmogus patiria smurtą šeimoje, nereikėtų užmerkti akių. Tam tikri veiksmai gali padėti išsivaduoti iš pavojingų santykių ir galbūt net išgelbėti gyvybę.

 

"smurtas šeimoje"

10 patarimų, kaip padėti žmogui, kuris susiduria su smurtu šeimoje:

 
  • Neleiskite jai ar jam pamiršti, kad jūs visada esate šalia. Smurtautojų pagrindinė priemonė – izoliacija. Žmogus, kuris jaučiasi vienišas ir neturintis jokios paramos, yra labai silpnas ir pats pažeidžiamiausias. Smurtautojai nenori, kad jų aukos jaustų kieno nors palaikymą. Todėl kartais gali padėti netikėti skambučiai artimam draugui. Galima sakyti kažką panašaus į tai: „Labas, seniai matėmės. Kaip tu laikaisi?“. Tada žmogus žinos, kad nėra vienišas ir kad visada turi kur kreiptis nelaimės atveju.
 
  • Būkite nuoširdūs, kalbėkite tiesiai, be užuolankų. Galima sakyti taip: „Man labai neramu, kad tas žmogus su tavimi elgiasi ne taip, kaip tu nusipelnei ir tai nėra gerai. Štai keletas dalykų, į kuriuos tau reikėtų atkreipti dėmesį, kad taip nebūtų“. Tuomet pasiūlyti, ką būtų galima padaryti.
 
  • Nesmerkite ir neteiskite. Jeigu paklausite savo draugo: „Kaip tu gali būti su tokiu žmogumi, kuris…“ arba „Kodėl tu vieną kartą neimi ir nenutrauki tų nelemtų santykių?“. Tokie teiginiai ir klausimai dar labiau sustiprina neteisingą tikėjimą, kad auka yra pati kalta.
 
  • Neliepkite jai ar jam palikti savo gyvenimo partnerio – taip tik atstumsite žmogų, kuriam reikia pagalbos. Tačiau galima išreikšti gilų susirūpinimą: „Aš tikrai labai bijau dėl tavęs…“. Jeigu atrodo, kad draugei(-ui) gresia rimtas pavojus: „Tau reikia išeiti iš namų šią naktį. Ar žinai kokią saugią vietą, kur galėtumei pernakvoti?“. Jokiu būdu nesakyti: „Turi išeiti iš namų ir niekada nebegrįžti!“. Liepiamoji nuosaka skamba per daug drastiškai. Pamažu, žinodama(s), kad gali ir turi, kur išeiti, kai padėtis tampa nekontroliuojama, ji(s) jausis saugiau. Be to, taip po truputėlį pratinsis prie minties, kad vieną dieną reikės išeiti visam laikui.
 
  • Įgavus žmogaus pasitikėjimą, nedemonizuoti jos ar jo gyvenimo partnerio. Ji(s) greičiausiai jausis priverstas ginti savo gyvenimo partnerį. Reikėtų ne keikti blogietį gyvenimo partnerį, o nuolatos kartoti: „Tu to nenusipelnei. Niekas to nenusipelno“. Smurtautojas gali pateikti milijonus priežasčių, kodėl jai (jam) trenkia, tačiau iš tikrųjų nėra nė vienos geros priežasties, dėl kurios reikėtų mušti žmogų.
 
  • Pasiūlyti, kokius nedidelius, bet konkrečius veiksmus ji arba jis gali padaryti, kad galėtų jaustis saugesnė(-is). Paskatinti jį arba ją turėti daiktų ryšulį nenumatytiems, blogiausiems atvejams (drabužių, atsarginius namų ir automobilio raktelius, svarbių dokumentų kopijas, šiek tiek grynųjų pinigų, kontaktų sąrašą, kuriems būtų galima skambinti, iškilus problemai). Šiuos daiktus laikyti ne namuose, pavyzdžiui, darbe arba pas geriausią draugą.
 
  • Tapti svarbia jos ar jo saugumo plano dalimi. Sužinoti, kokiose situacijose yra didžiausia tikimybė, kad smurtautojas pradės siautėti. Pavyzdžiui, tai gali būti vėlus penktadienio vakaras, kai moters vyras po darbo užsuka į barą išgerti alkoholinių gėrimų. Maždaug tuo metu, kai yra didžiausia rizika, kad kils konfliktas, paskambinti draugei telefonu. Telefono skambutis išblaškys ir padės imtis veiksmų tragedijai išvengti. Galima iš anksto susitarti, koks žodis ar frazė įspėja apie pavojų namuose. Pavyzdžiui, tokia frazė gali būti: „Mano draugė Rūta“. Paskambinate draugei penktadienio vakarą ir klausiate: „Ar girdėjai, kas neseniai nutiko Rūtai?“. Visada turėti planą, ką darysite tada, jei situacija bus labai bloga, pavyzdžiui, iš karto skambinsite policijai, o gal tos moters tėčiui, kuris visada moka sutvarkyti tokius reikalus.
 
  • Neprarasti kantrybės. Kiekvieną kartą, kai žmogus palieka smurtaujantį partnerį nors trumpam, jis tampa šiek tiek stipresnis. Gali prireikti labai daug laiko, kol jis galutinai pasiryš palikti jį. Svarbu neskatinti eiti greičiau. Geriau maži, bet užtikrinti žingsneliai tikslo link.
 
  • Skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112), jei padėtis tampa nebekontroliuojama.
 
  • Galima susisiekti telefonu arba internetu anonimiška pagalbos moterims linija (8 800 66366, el. paštas pagalba@moteriai.lt . Vyrai gali skambinti vyrų krizių ir informacijos centrui (8 699 69205).