Ne tik vyrai pasižymėjo karuose, valstybių valdyme ir istorijoje. Iškilių moterų buvo visose pasaulio civilizacijose. Jos buvo motinos, seserys, dukterys ir žmonos. Tačiau, be viso to, dar ir karės. Jos žvangino kalavijais, ryžtingai ir be baimės naudojo šaunamuosius ginklus ir valdė minias. Tai moterys, palikusios ryškų pėdsaką istorijoje. Be jų istorija galėjo atrodyti kitaip…

 

legendos

10 moterų karių, palikusios ryškų pėdsaką istorijoje:

 

  • Artemizija I iš Karijos. Pavadinta pagal senovės graikų medžioklės deivę Artemidę. V a. pr. Kr. buvo Halikarnaso (dabartinėje Turkijos regione) karalienė. Ji buvo karinio jūrų laivyno vadė Persijos karaliaus, Kserkso I, sąjungininkė. Labiausiai pagarsėjo Saliamio mūšyje, kur jos vadovaujama flotilė pasirodė geriausiai, kovoje su graikais.

 

  • Žana d‘Ark buvo ne tik legendinė karė, bet ir Romos katalikų šventoji. Pasakojama, kad ji buvo paprastai mergaitė iš kaimo, kuriai apsireiškė arkangelas Mykolas ir pašaukė prisijungti prie Prancūzijos karaliaus Karolio VII kariuomenės šimto metų kare. Žanos d‘Ark dėka buvo išvaduotas Orleanas, bet tai jos neapsaugojo nuo mirties nukankinant.

 

  • Triệu Thị Trinh vadinama Vietnamo Žana d‘Ark, nors gyveno 1200 metų anksčiau. Dvidešimtmetė mergina kartu su 1000 stiprių vietnamiečių įveikė pajėgas ir atsikovojo savo tėvynės laisvę III amžiuje. Jos brolis bandė atkalbėti nuo sukilimo, tačiau tautos didvyrė buvo ryžtingai nusiteikusi.

 

  • Nakano Takeko buvo viena iš nedaugelio žinomų moterų samurajų Japonijoje. Ji mokėsi literatūros ir karo meno, o labiausiai pasižymėjo japonų civiliniame Bošino kare, kuris tęsėsi nuo 1868 sausio 3 dienos iki 1869 gegužės 18 dienos. Mūšyje ji, kaip ir kitos moterys karės, nebuvo laikomos oficialia Aizu armijos dalimi. Nepaisant to, jos susivienijo į moterų armiją ir padėjo pelnyti pergalę.

 

  • Tomoe Gozen – garsiausia iš visų moterų samurajų gyveno 700 metų anksčiau nei Nakano Takeko. Gozen – tai ne pavardė, o garbingas titulas, kurį karei suteikė mokytojas, šiogūnas Minamoto no Yoshinaka. Ji kartu su kitais samurajais kovojo Genpei kare nuo 1180 iki 1185 metų. Nors tai, kad prieš vyrus kovotų moteris, nebuvo įprasta, tačiau aukšta Tomoe savivertė padėjo atsikratyti išankstinių nusistatymų.

 

  • Karalienė Budika vadovavo britų genties sukilimui prieš romėnus ir liepė savo kariams išsidažyti mėlynai, kad įbaugintų priešiningus. Tačiau tai nepadėjo ir sukilimas buvo pralaimėtas. Negalėdama susitaikyti su nesėkme karalienė suvalgė nuodingo augalo lapų ir mirė 61 mūsų eros metais.

 

  • Grace O‘Mally buvo XVI amžiaus airių piratė. Kai motina jai norėjo neleisti plaukti su tėvu į jūrą, teigdama, kad merginos ilgi plaukai susivels kaip virvės, ji nusikirpo plaukus trumpai ir pasiekė savo tikslą. Po tėvo ji liko vadovauti piratų laivui.

 

  • Lozen. Manoma, kad Apačių karei buvo 30 metų, kai ji ir jos brolio Victorio gentis buvo priversta išsikelti į San Karloso rezervatą Arizonoje 1870 metais. Sąlygos rezervate buvo apgailėtinos, todėl Lozen kartu su kitais apačiais sukilo. Ji kovojo kartu su Geronimo, legendiniu indėnų kariu. Kai Geronimo pasidavė, Lozen buvo pagauta. Ji mirė nuo tuberkuliozės, kai buvo laikoma kaip karo belaisvė. Jos kūnas buvo grąžintas indėnams, kad galėtų būti palaidota pagal vietinius papročius.

 

  • Zenobija. 267 metais nužudžiusi posūnį tapo Palmiros (dabar Sirija) imperijos valdove. Ji buvo gera raitelė, bet taip pat su kariuomene yra nukeliavusi daug kilometrų pėsčiomis. Romos imperija šventė, kai galiausiai pavyko nugalėti Zenobijos armiją. Ją, sukaustytą auksinėmis grandinėmis, vedė per miesto gatves per karinį paradą. Manoma, kad ji mirė Romoje, nors priežastis nėra aiški: tai galėjo būti liga, bado streikas arba galvos nukirsdinimas.

 

  • Emilija Pliaterytė. Lietuva irgi turi karę, kuria iki šiol didžiuojasi. Grafaitė buvo sukilėlių karinių pajėgų kapitonė ir nacionalinė didvyrė. Gyveno tik nuo 1806 iki 1831 metų, bet paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje.