Ar sniego žmogus iš tikrųjų egzistuoja? Galbūt net keliaujant po tolimų kraštų laukinę gamtą jį teko sutikti ir lietuviams? Pasaulyje gyvena daugybė žmonių, kurie prisiekia, kad matė šią grėsmingos išvaizdos būtybę, netyčia nuklydę ten, kur žmogaus koja dar nebuvo įkelta… Sniego žmogus arba Didžiapėdis – tai aukštas, gauruotas, į žmogbeždžionę panašus mitinis padaras, besibastantis tamsiose kalnų giriose. Pasakojama, kad ši būtybė vaikšto ant dviejų kojų kaip žmogus.

 

"sniego žmogus"

Yra tikinčių, kad egzistuoja ne viena šių keistų būtybių rūšis. O tai reiškia, kad gali būti, jog Didžiapėdį galima sutikti bene visose pasaulio dalyse. Ypač jam patinka tamsios ir tankios girios. Tačiau kai kuriose pasaulio vietose tikimybė sutikti sniego žmogų didesnė nei kitose. Pavyzdžiui, Himalajų kalnuose Tolimojoje Azijoje, Kentukio ir Vakarų Virdžinijos valstijose JAV. Gauruotam padarui nebaisūs net stiprūs šalčiai, todėl jis gali atkeliauti ir iki Kanados bei Aliaskos. Čia vietiniai sniego žmogų dažniausiai vadina Ječiu.

 

Didžiapėdis minimas keliolikoje indėnų legendų. Vietiniai jį vadino „Sasquatch“ arba gauruotu milžinu. Pirmą kartą baltasis žmogus šią būtybę išvydo 1811 metais dabartiniame Džasperio mieste, Albertos provincijoje, Kanadoje. Prekybininkas Davidas Thompsonas pamatęs keistus, milžiniškus pėdsakus (apie 36 cm ilgio, 20 cm pločio ir turėjo 4 pirštus) sniege, labai nustebo ir pasistengė, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių.

 

1884 metais Britų Kolumbijoje (Kanada) buvo dar kartą pastebėtas Didžiapėdis. Šį kartą jį pastebėjo pravažiuojančio traukinio darbuotojai netoli upės. Mašinistas net sustabdė traukinį ir bandė pasivyti keistąjį padarą, bet jis buvo greitesnis ir dingo uolėtose kalvose. Ši būtybė buvo pavadinta Džeko. Džeko, pagal liudininkų apibūdinimas labiau nei Didžiapėdis priminė peraugusią šimpanzę. Manoma, kad ją galėjo iš Afrikos atplukdyti koks nors jūreivis. Tačiau gyvūnas pabėgo iš nelaisvės ir nuo tada klajojo giriose. Ne visi tiki, kad sniego žmogus iš tikrųjų egzistuoja. Yra nemažai manančiųjų, kad visa tai tik apgaulė, pramanas ir pasaka suaugusiems. Vis dėlto sniego žmogų gaubia daugybė paslaptingų istorijų. Iš kurių tikrai ne visos yra paaiškintos.

 

Jeigu jie iš tikrųjų slepiasi kažkur giriose ar kalnuose, tai kaip jie išgyvena, kuo jie minta? Daugiausiai augaliniu maistu ir smulkiais gyvūnais (daugiausiai švilpikus ir didžiąsias voveres).

 

10 įdomių faktų apie sniego žmogų:

 

  • Teigiama, kad mitinis padaras yra daugiau nei 2 – 3 metrų aukščio ir sveria daugiau nei 200 kg, o jo pėdos yra apie 45 cm ilgio.

 

  • 1965 metais Didžiapėdis oficialiai buvo įtrauktas į saugomų gyvūnų sąrašą Rusijoje. Jos pavyzdžiu 1967 metais pasekė ir Vokietija su Prancūzija.

 

  • Britų tyrėjas Davidas Thompsonas kai kuriuose šaltiniuose (ne visuose) yra laikomas pirmuoju atradusiu „Sasquatch“ pėdsakus sniege 1811 metais. Nuo tada daug žmonių tvirtino padarę gauruotos dvikojės būtybės nuotraukų, tačiau jokių tikrų, tai įrodančių faktų, iki šiol nėra pateikta.

 

  • Ką daryti susidūrus akis į akį su sniego žmogumi? Teigiama, kad tikimybė išgyventi padidėtų net 80 %, jei Didžiapėdžiui žmogus pasiūlytų maisto. Tačiau jei žmogus pradėti verkti ir šaukti, tai sniego žmogus tik susierzintų ir mažų mažiausiai trenktų per nosį.

 

  • Moksliniai įrodymai apie Didžiapėdį yra labai prieštaringi. Kai kurie tyrėjai mano, kad sniego žmogus yra glaudžiai susijęs su žmonėmis, o kiti teigia, kad jis yra kilęs iš jau išnykusių milžininkų šimpanzių rūšies. Treti aiškina, kad sniego žmogus apskritai ne šios žemės gyventojas.

 

  • Didžiapėdžio mitybos įpročiai taip pat kelia klausimą. Vieni mano, kad jis minta vien tik augaliniu maistu, kiti galvoja, kad jis yra mėsėdis arba visaėdis. Teigiama, kad sutikus nuošalioje vietoje sniego žmogų reikėtų jam pasiūlyti maisto. Labiausiai jam patinka mėsa, žuvis, uogos ir… „Kit Kat“ šokoladiniai batonėliai.

 

  • Greičiausias pasaulio žmogus, Ussainas Boltas, pralaimėtų varžybose su Didžiapėdžiu. Mat jis gali skuosti net 15 metrų per sekundę greičiu.

 

  • Senosios indėnų gentys Didžiapėdį laikė dvasine būtybe, vaizdavo jį ant toteminių stulpų ir vadino jį „Sasquatch“. Indėnai šią būtybę gerbė ir laikė miško globėju. Manė, kad jis saugo girias nuo visko, kas blogiausia.

 

  • Ilgą laiką mokslininkų bendruomenės pro pirštus žiūrėjo į sniego žmogaus egzistavimą. Jie netikėjo, kad tai gali būti realus dalykas. Tačiau 2013 metų spalį Teksaso veterinarė Melna Ketchum pranešė, kad kartu su kitais tyrėjais rado Didžiapėdžio DNR. Tyrimo rezultatus publikuoti, deja, atsisakė visi rimti mokslo žurnalai.

 

  • Didžiapėdžių poravimosi sezonas, manoma, prasideda nuo kovo mėnesio ir tęsiasi iki balandžio mėnesio. Teigiama, kad šie padarai poruojasi panašiai kaip gorilos.