Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose. Kai šalta, sninga, lyja ar siaučia vėjai, nesinori niekur lįsti iš namų. Tačiau virusai ir bakterijos sklando ne tik lauke, bet ir šiltuose, jaukiuose ir mieluose namuose. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, jei norite išlikti sveiki visus metus!

 

namai

10 dalykų namuose, kurie gali susargdinti:

 

  • Retai keičiama patalynė. Vidutiniškai nuo žmogaus kūno per savaitę nusilupa apie 15 g negyvos odos ląstelių, kurios lieka lovos patalynėje ir kuriomis minta dulkių erkutės. Jų pašalinamos atliekos gali sukelti egzemą, sezonines alergijas, odos sudirginimą. Rekomenduojama patalynę skalbti kartą per savaitę 60° temperatūros vandenyje.

 

  • Nešvarumai šildymo ir vėsinimo įrenginiuose. Jeigu staiga pradėjote jaustis blogai, pradėjo kamuoti alergija be jokios akivaizdžios priežasties, gali būti, kad dėlto gali būti užterštos šildymo ir vėsinimo sistemos. JAV aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad nedidelis kiekis dulkių vamzdžiuose nėra pavojingas sveikatai, bet, jeigu atsiranda pelėsis ir kitų atliekų, jos gali pradėti kelti pavojų.

 

  • Senas dulkių siurblys. Moksliniame žurnale „Environmental Science & Technology“ buvo publikuotas tyrimas, kuriame buvo lyginamas 21 skirtingas siurblys. Nepriklausomai nuo prekės ženklo, kainos ir amžiaus visi jų į aplinką išskyrė šiek tiek dulkių, bakterijų ir alergenų. Tačiau, kuo senesnis dulkių siurblys, tuo tarša aplinkai didesnė. Rekomenduojama įsigyti ir reguliariai naudoti dulkių siurbliu su kokybišku „HEPA“ filtru.

 

  • Naminių gyvūnų kailis. Naminiai gyvūnai yra geriausi žmonių draugai, bet ten, kur jų yra, jie neišvengiamai palieka odos pleiskanų ir kailio, galinčių sukelti alergiją. Amerikos plaučių asociacija skelbia, kad geriausias būdas išvengti alergijos gyvūnams – tai stengtis neleisti gyvūnams lipti ant baldų, audinių, kilimų ir užuolaidų. Taip pat reikia dažniau valyti namus, kad neprisikauptų per daug gyvūnų odos pleiskanų.

 

  • Namų valymo priemonės. Daugelyje buities valymo priemonių yra potencialiai kenksmingų sveikatai cheminių medžiagų. Daugiausiai kancerogenų yra skalbimo priemonėse (formaldehido) ir juvelyrinių dirbinių valikliuose (perchloretileno). Laimei, yra daug natūralių namų valymo priemonių alternatyvų: citrina, aliejus, actas, soda.

 

  • Pasislėpęs pelėsis. Jo gali atsirasti visur: nuo dušo galvutės iki gipso kartono sienos rūsyje. Pelėsis veši drėgnose patalpose ir gali sukelti pykinimą, galvos skausmus, nosies užgulimą, pabloginti astmos būklę. Pelėsį nuo visų kietų paviršių rekomenduojama nušveisti su dezinfekcine priemone bei vandeniu, dažniau vėdinti patalpas, kad jis neatsinaujintų.

 

  • Švino turintys dažai. Bent iki 1978 metų pastatyti namai buvo dažomi su švino turinčiais dažai. Dabar tokie dažai uždrausti naudoti, nes jie gali sukelti įvairių sveikatos negalavimų: smegenų, nervų sistemos, inkstų ir kitų pažeidimų. Jei kyla abejonių, kad namuose gali būti švino turinčių dažų likučių, rekomenduojama ištirti dažų mėginį ir, radus, senus dažus pašalinti.

 

  • Šaldytuvo stalčiai. Net jei vaisiai ir daržovės, dedami į šaldytuvą, atrodo švarūs ir sterilūs, bet juose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų (E. coli, salmonelių ir kt.). Bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistą arba net inkstų nepakankamumą. Todėl rekomenduojama prieš valgant vaisius ir daržoves gerai nuplauti ir nepamiršti reguliariai dezinfekuoti šaldytuvo stalčių.

 

  • Vonios kilimėlis. Dauguma žmonių nė nepagalvoja, kad vonios kilimėlyje gali knibždėti daugybė sveikatai pavojingų bakterijų, pelėsio ir dulkių. Išlipus iš vonios ar dušo, kilimėlis sugeria drėgmę ir susidaro palankios sąlygos atsirasti pelėsiui. Todėl reikėtų stengtis sausai nusišluostyti kūną dar būnant duše ar vonioje, kad neliptumėte ant kilimėlio šlapiomis kojomis ir visas varvantis. Be to, vonios kilimėlį rekomenduojama skalbti karštame vandenyje bent keletą kartų per mėnesį.

 

  • Cigarečių dūmai. Juose yra daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, iš kurių 70 gali sukelti vėžį. JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrai skaičiuoja, kad nuo 1964 metų mirė 2 milijonai 500 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo. Geriausia stengtis padaryti namus nerūkymo zona ar bent jau nerūkyti, kai langai ir durys uždarytos.