Svarstyklės parodo kūno svorį vos ant jų užlipus. Tačiau ar žinojote, kad jos neparodo daugybės dalykų, susijusių su kūnu, nors galėtų?

 

"svarstyklės"

Pasirodo, svorį kontroliuoti ir išlaikyti yra lengviau nei kai kuriuos kitus dalykus. Sportas, sveika mityba ir kiti patarimai iš žurnalų, knygų ar konsultantų lūpų padeda numesti vieną kitą kilogramą. Tačiau užlipus ant svarstyklių, rodmenys ne visada džiugina. Nepaisant didžiulių pastangų, skaičius nėra toks įspūdingas, kokio galbūt būtų galima tikėtis. Tačiau nereikia pulti į paniką: svarstyklės – tai tik prietaisas, kuris nežino daugybės svarbių dalykų.

 

Nors svėrimasis yra reikalingas, norint sužinoti, ar svorio metimo būdas yra veiksmingas, tačiau svarstyklėmis nereikia pasitikėti 100 %. Štai 10 dalykų, kurių nereikėtų tikėtis, kad svarstyklės parodys:

 
  • Kaip padidėjo raumenų masė. Ar tai būtų raumenys, ar riebalai, jie vis tiek sveria. Kartais net visai nemažai. Pagrindinė priežastis, kodėl atrodoma ir jaučiamasi gerai, bet skaičiukai svarstyklėse nedžiugina, gali būti ta, kad skiriasi raumenų ir riebalų tankumas. Raumenys yra maždaug 18 % tankesni negu riebalai, todėl kilogramas raumenų užima mažiau vietos organizme negu kilogramas riebalų.
 
  • Kaip atrodote su drabužiais. Kad ir kaip būtų gaila, bet svarstyklės negali (kas žino, gal ateityje galės?) pasakyti, kaip nuostabiai jūs atrodote, vilkėdami šiais džinsais. Sumažėjus riebalų ir padidėjus raumenų masei, dažniausiai žmonės atrodo ir jaučiasi geriau.
 
  • Kaip jūsų kūno svoris svyruoja. Priklausomai nuo to, kada paskutinį kartą sportavome, ką valgėte, kiek druskos suvartojote, kuri mėnesio diena dabar yra, gali šiek tiek kisti svoris ir tai yra visiškai normalu. Todėl nereikėtų kelti panikos, jei staiga svarstyklės parodo 1 – 2 kilogramais daugiau negu paprastai. Kūno svorio svyravimas yra realus dalykas.
 
  • Kokie laimingi esate. Deja, svarstyklės negali pasverti ir laimės jausmo. Tačiau sportas didina laimės jausmą, todėl tuo ir reikėtų vadovautis.
 
  • Kaip sveikai maitinatės. Skaičius, kurį rodo svarstyklės, nieko nepasako apie jūsų mitybos įpročius ir kaip sveikai maitinatės. Tačiau sveikas maistas yra svarbiausia. Viena iš sveikos mitybos taisyklių skelbia, kad reikėtų riboti maisto produktų, keliančių „blogojo“ cholesterolio lygį, suvartojimą ir vartoti daugiau, kurie mažina jo lygį. Maistas, kuris kelia „blogojo“ cholesterolio lygį: sviestas, margarinas, riebalai, riebi mėsa, sūris, pienas, grietinė ir net riebus jogurtas, palmių aliejus ir kiti rafinuoti aliejai. Maistas, kuris mažina „blogojo“ cholesterolio lygį: košės, avižų sėlenos, avižų dribsniai, perlinės kruopos, pupos, avinžirniai, lęšiai, daržovės ir vaisiai, turintys daug tirpių skaidulų (baklažanai, saldžiosios bulvės, ropės, citrusiniai vaisiai, mangai), sojų varškė, riebi žuvis, riešutai.
 
  • Kiek daug galite pakelti. Nesvarbu, ar turite su kuo varžytis, kas daugiau gali pakelti, ar ne. Tačiau būti stipriems patinka visiems.
 
  • Kokie pasišventę esate. Svarstyklės taip pat neišmatuoja jūsų motyvacijos, pasišventimo tikslui numesti svorio, sveikai maitintis ir sportuoti. Tačiau tai ne mažiau svarbu nei tai, kiek iš tikrųjų sveriate.
 
  • Kaip toli galite nubėgti. Svarstyklės nepasakys, kiek galite nubėgti ir nepaplos per petį, kai pavyks įveikti, pavyzdžiui, 5 kilometrų distanciją. Sveikata ir skaičiukai svarstyklių ekrane tikrai ne visada yra suderinami.
 
  • Kiek daug išmokote. Labai svarbu žinoti ir suprasti, kas yra sveika gyvensena. Tai skatina mažais žingsneliais judėti į priekį. Svarstyklės to neparodys. Jos apskritai – netobulas kūrinys.
 
  • Kokie esate lankstūs. Svarstyklės taip pat neparodys jūsų lankstumo. Geras lankstumas gali pagerinti laikyseną, fizinę formą, sumažinti stresą ir net padėti numesti svorio.
 

Lieknėjant svarstyklės – tik priedas. Reikėtų sutelkti dėmesį į kitus dalykus:

 
  • Kelias į sveiką gyvenseną niekada nebūna trumpas ir labai lengvas. Dideli pokyčiai neatsiranda per vieną dieną. Reikia daugiau laiko, kad pasimatytų sunkaus darbo ir valios pastangų rezultatas.
 
  • Labiau atkreipti dėmesį į kūno matmenis ir augančią raumenų masę, o ne į svarstyklių rodmenis. Kai kurie žmonės nusifotografuoja save ir palygina kūno pokyčius, praėjus mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui.
 
  • Nusistatyti tikslus, kurie būtų orientuoti ne į svorio metimą. Pavyzdžiui, išsikelti tikslą kasdien padaryti 15 atsispaudimų, nubėgti pusmaratonį arba 20 pritūpimų. Orientuotis į ištvermės ir jėgos ugdymą. Pamažu siekti tikslo. Galbūt pirmą mėnesį pavyks įveikti tik pusę užsibrėžto tikslo, bet tai nereiškia, kad nepavyks vėliau.
 
  • Rašyti dienoraštį. Jame aprašyti fizinę ir psichologinę savijautą, stebėti svorį. Pabandyti suprasti, kada jaučiatės ir atrodote geriausiai. Mažas svoris gali ir nesuteikti laimės jausmo, jei stinga energijos, kamuoja bloga nuotaika, nusilpsta imuninė sistema.